Šiandien laikydama ant rankų savo šešių mėnesių sūnelį Neitaną Gabija Popaitė šypsosi plačiai – ji žino, kad sūnelis ant jos rankų yra saugiausias.
Vis dėlto dar prieš kurį laiką priešlaikinį gimdymą patyrusi Gabija apie ramias akimirkas galėjo tik pasvajoti, mat net ir medikai nežinojo, ar pavyks išgelbėti merginos sūnaus gyvybę.
Naktį prasidėjo kraujavimas
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja pati Gabija, šis pirmasis jos nėštumas nuo pat pradžių atrodė paprastas ir lengvas. Merginos savijauta buvo gera, o stipresnių nusiskundimų būsima mama nejautė.
„Visa savijauta buvo labai gera, mažylis buvo labai lauktas ir jokių komplikacijų tikrai nejaučiau. Kai lankydavausi pas gydytojus, jie taip pat sakydavo, kad viskas yra gerai, visi tyrimai buvo puikūs“, – dabar prisimena Neitano mama.
Tačiau būdama šeštą mėnesį nėščia vieną dieną Gabija pasijuto itin prastai. Moteris jautė silpnumą, vis nesuprato, kas yra ne taip:
„Maniau, kad pervargau, naktį prasidėjo kraujavimas... Pati išsikviečiau greitąją pagalbą ir mane nuvežė į Tauragės ligoninę. Tauragėje sužinojau, kad jie priimti ankstukus neturi sąlygų, todėl iš ten su greitąja pagalba mane nuvežė į Kauno klinikas.“
Gydytoja siūlė nepuoselėti vilčių
Gabija prisimena, kad jos visas gimdymas truko apie šešiolika valandų, o medikai visais įmanomais būdais stengėsi kaip galima ilgiau užlaikyti vaikelį mamos pilve.
Tačiau sustabdyti gimdymo jau niekaip nebuvo galima, merginos gimdos kaklelis vis vėrėsi ir netrukus pasaulį išvydo jos sūnus Neitanas, sverdamas vos 788 gramus ir būdamas 25 savaičių.
„Ligoninėje vis bandė sustabdyti mano gimdymą, bet niekas nepadėjo, nors ir ramino mane. Tada atrodė, kad šeši mėnesiai tikrai skamba gąsdinančiai, neišgyvena tokie vaikai, o tuo labiau mūsų giminėje panašių dalykų nėra nutikę.
Gimdykloje ankstukų gydytoja pasakė, kad nesitikėčiau, kad mano kūdikis išgyvens, nes tokie mažiukai neišgyvena. Tiesą sakant, norėjosi to palaikymo, paskatinimo, kad tikrai gali išgyventi, šiuos žodžius priėmiau labai jautriai“, – prisimena pašnekovė.
To patirti nelinkėtų niekam
Kodėl būdama 20-ties metų Gabija patyrė priešlaikinį gimdymą, atsakyti niekas negali. Kartais gydytojai tokiais atvejais įtaria infekciją, dar kiti sako, kad pats kūnas išstumia vaikelį, tačiau oficialių priežasčių Gabijos atveju nėra.
125 dienas ligoninėje praleidęs Gabijos sūnelis neapsiėjo ir be komplikacijų. Berniukui šiuo metu yra įstatyta stoma, kurią birželio mėnesį pašalins medikai, o taip pat jam buvo devynis kartus perpiltas ir kraujas.
„Kadangi gimė neišnešiotas, buvo pilnai neišsivysčiusi žarnytė“, – kraujo perpylimų skaičių paaiškina Neitano mama.
Gabija pasakoja, kad 125 ligoninėje praleistas dienas vis dar sunku pamiršti. Net ir po kelių mėnesių namuose širdyje vis dar nėra dingę jausmai, kuriuos teko išgyventi matant savo sūnaus kovą už gyvenimą.
„Niekam to nelinkėčiau patirti, nes turi būti labai stipri. Pagimdžiusi aš privalėjau saviizoliuotis, nes turėjau kontaktą su mama, kuri sirgo koronavirusu. Pas mažylį man leido ateiti tik po mėnesio laiko, jis jau svėrė 900 gramų“, – dienas praleistas be sūnaus prisimena mergina.
Stebuklinga gruodžio 18-osios diena
Pašnekovė sako, kad dar po trijų dienų jai buvo leista kengūruoti (uždėti ant krūtinės mažylį), o būtent šį laimės pripildytą momentą Gabija regi taip gerai, lyg tai būtų įvykę vakar.
„Tai buvo gruodžio 18-ta diena. Tas jausmas, kai gali paimti savo vaiką ant krūtinės, koks tai geras jausmas... Nėra tam net žodžių apibūdinti. Kengūruoti man leisdavo į dieną po dvi valandas, kai vaikučio būklė būdavo stabilesnė“, – pasakoja Neitano mama.
Kadangi Gabijos sūnui buvo įdėta stoma, vaikutis netoleravo natūralaus mamos pieno. Tuomet Gabija nusprendė tapti donorinio motinos pieno banko dalimi ir kas tris valandas traukdama savo pieną jį dovanojo būtent Kauno klinikose įkurtam bankui.
„Surinkau 95 litrus pieno. Kai būna pačios pirmos dienos, mamos tikrai dažnai neturi pieno, todėl vaikams duoda po mililitrą, du donorinio pieno.
Kitos mamos atsisako jo, bet jis stiprina imuninę sistemą, padeda vaikui vystytis, todėl tikrai galiu pasakyti mamoms, kad jo nebijotų“, – šypteli mergina ir priduria, kad pirmosiomis gyvenimo dienomis jos sūnus taip pat gavo donorinį pieną.
Gimdė koronaviruso apsuptyje
Gabija – viena iš daugelio Lietuvos moterų, kurioms teko gimdyti koronaviruso apsuptyje. Nors tai buvo pirmasis nėštumas, mergina pripažįsta, kad koronaviruso pandemijos metu gimdymas tampa dar sunkesnis emociškai:
„Tavęs niekas negali aplankyti, ribojamas vaikščiojimas, privalai būti tik palatoje arba reanimacijoje pas mažylį, neišleisdavo nei į balkoną, nei į lauką. Visur reikėjo būti su kauke, net ir gimdymas vyko su kauke, kad ir kaip sunku tuo momentu tau bebūtų.“
Visas 125 dienas Gabija su savo sūneliu ligoninėje praleido dviese, merginos niekas negalėjo ateiti aplankyti. Gabija sako, kad tokiu sunkiu momentu jai padėdavo atrasta stiprybė savo viduje bei pašnekesiai su kitomis mamomis.
„Gyvendavome trise su kitomis mamomis, matėme, kai vaikučiai ir miršta... Pati turėjai nusiteikti, kad tavo mažyliui viskas bus gerai. Daug medicinos darbuotojų pasakodavo laimingai pasibaigusias istorijas, kai vaikeliai išvažiuodavo į namus. Gydytojai žadėti nieko negalėjo, todėl tu pati turėjai nusiteikti ir tikėti savo vaiku“, – lemtingas akimirkas prisimena ji.
„Reikia tikėti savo mažyliais“
Šiandien Gabijos sūnus Neitanas – energingas, sveikas ir labai judrus berniukas. Pati jo mama džiaugiasi, kad sūnus jau sveria 5,5 kilogramus ir sparčiai vejasi savo amžiaus vaikus.
Gabija tiki, kad jos istorija gali tapti įkvėpimu sunkią minutę ne vienai ankstuko susilaukusiai mamai ir siunčia jautrią žinutę kitoms.
„Reikia tikėti savo mažyliais. Tas tikėjimas, kiekvienas apsilankymas, kengūravimas juos skatina pasveikti ir tikėti, kad jie greičiau galės važiuoti namo“, – jautriai pokalbį užbaigia Neitano mama.
