Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.
Per praėjusius metus vieninteliame Lietuvoje veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ atlikti 4902 kremavimai, tai yra 29 proc. daugiau nei 2018 m. Tuo tarpu 2012 m. atlikti 1423 kremavimai – tik 3,5% visų mirusiųjų buvo kremuoti, tendencijas apibūdina „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis.
B. Vilkelis teigia, kad kremavimas yra ekologiškesnis už laidojimą į žemę, o žmonės vis dažniau pageidauja, kad visa laidojimo ceremonija būtų atlikta kuo mažiau teršiant aplinką, rašoma pranešime spaudai.
„Keičiasi kartos, o su jomis keičiasi ir atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos. Be to, opi tampa ir žemės situacija kapinėse. Pagarbaus ritualinio kremavimo paslauga suteikia galimybę išreikšti pagarbą ir mirusiajam, ir aplinkai bei palikti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką ir po mirties“, – sako B. Vilkelis.
Pavyzdžiui, Berlyne augant gyventojų skaičiui, mieste pradeda trūkti žemės kapinėms, todėl kremavimas ir kolumbariumai tampa vis populiaresni, o kapinėms skirta žemė išnaudojama parkams ir žaidimų aikštelėms įrengti ar plotai paliekami būstams statyti.
Jei lygintume laidojimą į žemę ir kremavimą, pastarasis atsisveikinimo būdas yra labiau ekologiškas dėl kelių priežasčių:
Kremuoti palaikai mažiau teršia žemę. Į žemę laidojami mirusiųjų palaikai irdami teršia ne tik ją, bet ir gruntinius vandenis. Tuo tarpu LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad urną su pelenais galima užkasti kapinėse, padėti specialiame laidojimo rūsyje, saugoti kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Taip pat velionio pelenus išbarstyti legaliai galima kapinėse specialiai įrengtuose pelenų barstymo laukuose. Vadinasi, kremuoti palaikai aplinką teršia kur kas mažiau, o jei urna laikoma kolumbariume, žemės jie išvis neužteršia.
Kremavimui užtenka simbolinio karsto. Karstams gaminti reikia medienos – tyrimai rodo, kad vien JAV per metus karstams gaminti jos sunaudojama beveik 80 000 m3. Be to, ji yra specialiai apdorojama, lakuojama. Palyginimui – jei mediena nebūtų sunaudota karstų gamybai, žaliavos užtektų 4,5 mln. naujų namų pastatyti.
Karstuose taip pat naudojamos ir nesuyrančios metalinės dalys – rankenos, varžtai ar vyriai, joms pagaminti kasmet prireikia 104 000 tonų plieno, o įvairioms kitoms konstrukcijoms – 1,6 milijono tonų betono. Tuo tarpu kremavimui užtenka visiškai paprasto karsto – pageidaujama, kad jis būtų be dekoracijų ir metalinių rankenų, iš natūralių medžiagų, nedažytas ir nedengtas laku. Visada yra galybė rinktis ekologišką karstą.
Urnos. Kremuoti pelenai pirmiausia supilami į specialią kapsulę, kuri dedama į urną. Pasak „Lietuvos krematoriumo“ direktoriaus, šalia įprastos kapsulės galima rinktis ir ekologišką variantą. Nors jų kaina tokia pat, kol kas ekologiškas kapsules renkasi vos 3–4 proc. Palaikus laidoti galima ne tik metalinėse, keraminėse, stiklinėse urnose. Siekiantieji kuo mažiau teršti aplinką, gali rinktis ekologiškas urnas. Jos gali būti pagamintos iš biologiškai skaidomų medžiagų, pavyzdžiui, celiuliozės ar natūralių pluoštų, kurie savaime suyra.