Apželdinimo kursų organizatorė, „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė sako, kad kiekvieną dieną užsukus į šiltnamį reikėtų apžiūrėti pomidorų augalus ir vos pamačius pirmuosius ligų požymius, nedelsiant imtis veiksmų.
Ligas dažniausiai išduoda lapai
Dažniausiai apie puolančias ligas išduoda pomidorų lapai, ant kurių dažnu atveju pirmiausiai pasireiškia ligos požymiai. Taip pat atkreipkite dėmesį į augalo stiebus ir vaisius – jie gali būti ligos indikatoriai.
„Lapus būtina apžiūrėti iš abiejų pusių – jeigu matome neaiškias dėmes, iš vienos pusės yra per mažai informacijos. Norint identifikuoti, kokia yra problemos priežastis, reikėtų pasižiūrėti abi lapo puses“, – primena L. Liubertaitė.
Viena opiausių problemų šiemet, įsisukusi į ne vieną šiltnamį – grybelinės kilmės ligos, ypač dažnai pasitaiko rudosios dėmėtligės atvejų:
„Rudoji dėmėtligė, kaip ir bet kurios grybelinės kilmės ligos, šiais metais tikrai dažnos šiltnamiuose, todėl, kad ši vasara vėsi ir labai lietinga. Tai nėra pačios tinkamiausios sąlygos pomidorams.“
Rudąją dėmėtligę išduoda pomidoro lapai – ant jų atsiranda balkšvos apvalios ar ovalios formos dėmės, kurios vėliau ima ruduoti. Kitoje lapo pusėje, pažeistoje vietoje, matomas į aksomą panašus pūkelis.
L. Liubertaitė sako, kad jei ši liga užklupo sezonui einant į pabaigą, rugpjūčio mėnesį, tuomet galima numoti ranka ir sezoną pabaigti anksčiau. Jei pomidorų užderėti dar nespėjo, svarbu gelbėti augalus ir derlių.
„Kadangi tai grybelinės kilmės liga, grybelio sporos labai lengvai plinta, dėl to reikėtų lapus skinti labai atsargiai. Juos geriausia skinti sekatoriumi, atsargiai, iš karto dėti į kažkokią talpą ir išnešti“, – pataria specialistė.
Skindami lapus, atsižvelkite į tai, kaip stipriai išplitusi liga – jei pažeisti keli lapai, juos ir nuskinkite. Jei daug lapų ruduoja ir yra ligoti, skinkite juos kūrybiškai, juk galite pašalinti tik dalį lapo, nepamiršdami, kad augalui lapai reikalingi.
Norintiems naudoti cheminius preparatus, pašnekovė pataria pirma nupurkšti augalus ir tik tada nuskinti ligotus lapus – tai padės išvengti grybelio sporų plitimo.
Didžiausias siaubas – pomidorų maras
Vis dėlto, jei nuo rudosios dėmėtligės išsigelbėti dar galima, didžiausias pomidorų augintojų siaubas – pomidorų maras.
„Kas blogiausio gali atsitikti – per anksti atsirasti pomidorų maras. Jis atsiranda labai greitai, staiga, per kelias dienas, išplinta po visą šiltnamį.
Pasekmės gali būti tokios, kokių labiausiai nenorime: pražudomas visas derlius, dėl to reikia stengtis užtikrinti gerą vėdinimą, kad būtų kuo nepalankesnės sąlygos grybelinėms ligoms“, – įspėja „Geltono karučio“ įkūrėja.
Pomidorų maro pažeisti lapeliai tarsi suvysta, sudžiūsta, pradeda suktis, ruduoja. Aiškiausiai šią ligą išduoda augalo stiebai – ant jų atsiranda ir plečiasi tamsios dėmės. Užsimezgę vaisiai taip pat sukietėja, susiraukšlėja, tai dar vienas pomidorų maro požymis.
Veiksmingos išeities, kaip kovoti su pomidorų maru, nėra – galite bandyti naudoti cheminius preparatus, tačiau išsaugoti derlių užpuolus šiai ligai kone neįmanoma.
Kita vertus, atsiradę neįprasti požymiai nebūtinai reiškia, kad pomidorus užpuolė ligos. Pavyzdžiui, jei šiltnamyje yra netinkamos sąlygos, tai gali lemti, kad augalai nepasisavina jiems reikalingų maisto medžiagų iš dirvožemio.
„Pavyzdžiui, jeigu yra labai karšta, pomidorai sunkiai pasisavina kalcį, kuris yra dirvoje. Tada vaisių galiukai ruduoja, juoduoja, tarsi pūna. Dažniausiai taip nutinka pailgiems ir širdiniams pomidorams“, – kaip atpažinti kalcio trūkumą pasakojo L. Liubertaitė.
Tokiu atveju ji rekomenduoja įsigyti kalcio trąšų. Naudokite jas vėlų vakarą, kai ne taip karšta, kad augalas tikrai įsisavintų reikalingas medžiagas.
Patarė, kuo tręšti
Taip pat gali trūkti ir kalio. Jo trūkumą taip pat galima pastebėti ant derančių vaisių – jie turi tarsi nesubrendusią žalią karūnėlę viršuje, pomidorą perpjovus, aiškiai matosi išsausėjusi viršūnėlė.
„Jeigu kirba mintis, kad galėtų kažko trūkti arba matote vieną kitą neaiškų ženklą, galima būtų patręšti, bet tokiu atveju siūlyčiau kompleksines trąšas, skirtas pomidorams, kad augalai gautų ne vienos rūšies medžiagą, o visą spektrą“, – rekomendacijomis dalinasi specialistė.
Tinkamas metas augalus tręšti ir tiems, kurie savo šiltnamyje naudoja liaudiškas priemones, tačiau pašnekovė įspėja – itin svarbu žinoti, kokių medžiagų naminiuose mišiniuose yra daugiausia:
„Labai svarbu žinoti, kokį poveikį turi naudojamos liaudiškos priemonės. Jeigu šeimininkai norėtų naudoti žalių augalų raugą, galima tai daryti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai – azoto šaltinis.
Jeigu prieš tai dirvožemis buvo pakankamai patręštas mėšlu, sodinant pridėta įvairių maisto medžiagų ir vėliau bus tręšiama žolių raugu, pertręšimas su azotu gali lemti tai, kad bus labai daug lapų, bet vaisių – mažai.“
