Giedrė Bagdonienė šiuo metu mėgaujasi tarsi antruoju savo gyvenimo kvėpavimu. Tačiau dar prieš kelerius metus ją būtumėte sutikę visiškai kitoje aplinkoje. Pasirinkusi teisės mokslus, po baigimo moteris sidarbino vienoje valstybės tarnyboje.
„Šis pasirinkimas buvo padiktuotas mano aplinkos, draugų ir mados. Pasirinkau teisę, manydama, kad su ja pasaulyje nepražūsiu ir tikrai turėsiu galimybių veikti, dirbti ir save realizuoti. Mano karjera nebuvo tiesiogiai teisinė.
Aš dirbau valstybės tarnyboje ir buvau atsakinga už svarbiausius Lietuvos kultūros klausimus, jų problemų sprendimą“, – apie savo pirmąjį gyvenimo etapą kalba moteris.
Taip dirbdama kelerius metus, G. Bagdonienė pamažu pradėjo jausti artėjantį išsisėmimą ir nuolatos didėjantį savo realizacijos stygių. „Pajutau, kad išsisėmiau pačiame gyvenimo būde, darbo specifikoje aš nebeturėjau laisvės, kuri man yra tokia svarbi. Pradėjau kelti klausimus, kaip aš apskritai įsivaizduoju savo dieną, kokia turi būti mano veikla, kad joje jausčiau džiaugsmą, pasitenkinimą ir galėčiau būti naudinga. Viduje darėsi tuštuma, didėjo nepasitenkinimas“, – savo darbo pabaigos pradžią prisimena moteris.
Iškeisti teisininkės diplomą į visiškai naują veiklą moteriai nebuvo juokais priimtas sprendimas. Apie galutinį savo atsakymą G. Bagdonienė svarstė net penkerius metus. Moteris atvira – buvo ir sumišusių jausmų, abejonių ir baimės. „Nežinojau, ar aš galiu su šiomis veiklomis gyventi ir išgyventi. Tam reikėjo daug su savimi padirbėti, įveikti baimes ir nesaugumo jausmą“, – apie naują veiklą, kuri sukėlė moters vidinį žydėjimą, kalba ji.
Veidrodis atskleidė naują profesiją
Greitu metu moteriai gimė pirmoji dukra, dabar jau penkerių metų Sofija. Jos atsiradimas ir tapo moters pirmojo gyvenimo etapo užbaigimu ir naujojo pradžia. Besilaukdama antrojo savo vaiko, sūnaus Gusto, G. Bagdonienė pamažu susipažino ir su kitokia savo asmenybės puse ir taip pradėjo domėtis savo veidu.
„Praleisdama dieną su vaiku namuose, aš visada būdavau be makiažo. Pradėjau pastebėti save veidrodyje. Man nepatiko emocijos ir nuovargis, kurie matėsi mano veide. Supratau, kad man nepatinka variantas, kuo aš galiu pavirsti, jeigu nesidomėsiu pagalba sau ir savo veidui“, – atvirauja ji.
Tačiau domėtis savo veidu pasirodė ne tokia jau ir lengva užduotis. Visų pirma, būtent veido jogos rūšis tuo metu dar nebuvo žinoma ir populiari Lietuvoje, o internete pradėjusi domėtis šia tema, moteris tiesiog pasiklydo tarp galimybės straipsnių, temų, pratimų ir pavadinimų. Štai tada moteris ir ryžosi dar vienam savo gyvenimo iššūkiui. „Man reikėjo sistemos, kuri būtų lengva ir paprasta.
Norėjau sužinoti tikslius pagrindinius pratimus, kurie man duos poveikį ir rezultatą. Tuomet aš sužinojau apie Didžioje Britanijoje žymią veido jogos ekspertę Danielle Collins ir būdama šeštą mėnesį nėščia, nuskridau pas ją mokytis trims dienoms“, – prisiminimais dalijasi ji.
Parsivežusi šviežią sertifikatą moteris buvo be galo laiminga. Tuomet G. Bagdonienė pasakojo visiems savo draugėms, kiek daug sužinojo apie savo veidą, jo odą ir jogos pratimus.
„Taip po truputį ėmė sklisti mano žinios ir pasirodė, kad ši tema yra aktuali daugybei Lietuvos moterų. Tuomet supratau, kad aš noriu kalbėtis su moterimis, noriu duoti joms tai, ką galiu duoti. Būdama su vaikais pamačiau, kad gerai moku perduoti žinias ir suprantamai mokyti kitus“, – apie savo gebėjimus perduoti žinias pasakoja moteris.
Moko kitus tvarkyti namus
Moteris neapsiribojo tik viena veido jogos veikla. Būdama namuose su dviem mažais vaikais, G. Bagdonienė kiekvieną dieną stengėsi tapti idealia namų šeimininke. Tačiau čia ji patyrė dižiulį gyvenimo fiasko. „Supratau, kad aš visai nemoku tvarkytis. Nemokėjau susitvarkyti lengvai, linksmai, nekotroliuojant ir nepriekaištaujant artimiesiems.
Tai man nekėlė pasitenkinimo, nes mano tikrovė neatitiko trokštamų iliuzijų. Nusprendžiau pradėti domėtis, klausti su savo pareigomis susitvarkančių moterų, kaip jos man galėtų padėti. Nežinojau, kokia moteris turi būti namuose“, – pripažįsta ji.
Negalėjusi ramiai susitvarkyti namus ir tapti pavyzdinga šeimininke, G. Bagdonienė ėmėsi naujos skaitymo veiklos, siuntėsi knygas iš Amerikos bei Didžiosios Britanijos ir jai patikusius pratimus nedelsiant išbandydavo savo namuose. Tvarkymosi seminarai vyksta gana paprastai, G. Bagdonienė pasakoja teorinius tvarkymosi pagrindus ir iliustruoja juos praktiniais pavyzdžiais. Tiesa, dabar jie įgavo šiek tiek kitokią prasmę ir tapo moterų namų vizijų išgryninimo vieta.
„Anksčiau seminarai buvo labiau praktiniai. Moterims rodydavau, kaip reiktų lankstyti drabužius, atsirinkti daiktus, susitvarkyti rankinuką ar kaip susidaryti ryto ir vakaro rutinas.
Dabar juos vedu šiek tiek kitaip. Šiuo metu man svarbu, kokie turėtų būti mano svajonių namai ir kokia moterimi aš noriu būti tuose namuose. Todėl su moterimis dalinamės savo vizijomis, pastebėjimais namuose, buitiniais ir asmeniniais santykiais“, – apie taip reikalingas moterų diskusijas pasakoja G. Bagdonienė.
Pajausti tvarkymo lūžio akimirką
Tačiau kaip tinkamai tvarkytis ir žinoti akimirką, kuomet reikia liautis mesti daiktus iš namų? G. Bagdonienė atskleidžia, kad kiekvienas iš mūsų privalome pajausti vadinamąją lūžio akimirką. „Pirmiausia moteris išsikelia sau tikslą atlikti namų generalinį tvarkymą. Jeigu ji skiria laiko,energijos ir ryžto, tuomet besitvarkant ateina lūžio akimirka.
Besvarstant ir atsirenkant daiktus, ji supranta, kad atėjo laikas sustoti ir pažiūrėti, kaip atrodo jos namai. Kol tokio jausmo nėra – vadinasi, vis dar nėra pasiektas tinkamas taškas. Man pačiai lygiai taip pat buvo. Iš pradžių norėjau pasilikti tik kompiuterį ir stalo įrankius, bet atėjo lūžio akimirka, kai supratau, kad reikia sustoti“, – tikina moteris.
Tačiau kalbant apie namų tvarką, G. Bagdonienės teigimu, yra labai svarbu atskirti tvarkymosi ir švarinimo sąvokas. „Mes gyvename su daiktais, kuriuos tenka paimti ir padėti atgal į savo vietą. Jeigu aš daiktą padedu į jo vietą, tuomet tvarkytis iš esmės nereikia.
Tačiau privalu švarinti ir gražinti namus: valyti dulkes ir purvą. Tvarkymasis yra santykis su daiktais, o švarinimas yra grindų ir paviršių valymas“, – atskleidžia ji.
Gali pasirodyti, kad G. Bagdonienės namai yra tarsi minimalizmo oazė, tačiau moteris tikina, kad jos tikrai nebaugina čia ateinantys nauji svečiai. Priešingai, ji ragina visus išmokti pasijausti savo namuose savotiškais svečiais. „Atėję svečiai mėgaujasi kompanija, atsipalaiduoja ir šnekučiuojasi.
Mums reiktų išmokti būti svečiais ir savo namuose. Atsisėsti kartu su jais, pabūti, pabendrauti ir skirti visą savo dėmesį. Jeigu įmanoma, rekomenduoju maistą ar arbatą pasiruošti iš anksto. Tada nekyla susierzinimo, tuštumo jausmo, kad nepabendravote, nepabuvote ar norėjote tvarkytis“, – rekomenduoja tvarkymosi seminarus vedanti moteris.
Kartu su vyru – pavyzdys vaikams
G. Bagdonienė pripažįsta, kad į tokį didžiulį dėmesį skiriamą tvarkymui ir išmetamų daiktų kiekį jos vyras Saulius Bagdonas žiūrėjo gana keistai. „Mano noras atsisakyti daiktų vyrui pradžioje buvo keistas. Jis išsigando, pamatęs tokius daiktų kiekius, kuriuose aš dalindavau ar statydavau prie konteinerių. Tačiau vėliau Saulius pamatė mano džiaugsmą ir tapo dar labiau minimalistiškas nei esu aš. Kartu su vyru mūsų vaikams esame galimos tvarkos pavyzdžiai. Mokau juos, kiek galime turėti daiktų ar žaislų“, – atvirauja ji.
Moters vyras S. Bagdonas taip pat didelę savo gyvenimo dalį skiria tinkamos veiklos atradimui ir padeda su tuo susidūrusiems kitiems žmonėms. „Saulius yra renginių vedėjas.
Vasarą veda sąmoningas ir blaivias vestuves, o žiemą tampa Kalėdų seneliu. Taip pat jis padeda jauniems žmonėms kelionėje į savo veiklą ir veda seminarus Socialinių mokslų kolegijoje. Šiandien yra daug žmonių, kurie yra nepatenkinti savo gyvenimu ir veikla, bet dėl įvairių stereotipų, finansinių įsipareigojimų ir baimių nesiryžta to daryti. Jie pamina savo svajones. Tokių žmonių šiomis dienomis yra per daug“, – tikina moteris.
Dėl lankstaus darbo grafiko G. Bagdonienė gali skirti atitinkamą laiką savo vaikams ir šeimai. „Stengiamės būti kuo daugiau gamtoje. Nesvarbu, lauke tamsu ar blogos oro sąlygos. Mums labai tai svarbu. Kartu laiką leidžiame ir svetainėje ant didžiulio mūsų kilimo. Visas gyvenimas verda būtent ant jo, šalia mažutės sofos“, – juokiasi ji.
