7-metis Martinas buvo be galo lauktas ketvirtasis Jelenos vaikas, tačiau, deja, berniuko gimdymo jo mama negali prisiminti su šypsena veide.
Martinui dar bebūnant mamos pilvelyje, netikėtai plyšo Jelenos gimda, o tuomet medikams teko itin sunki užduotis – vienu metu gelbėti ne tik mažylio, bet ir mamos gyvybes. Martinas gimė be gyvybės ženklų, jį reikėjo gaivinti ir reanimuoti...
Laimei, medikams pavyko išgelbėti tiek berniuko, tiek mamos gyvybes. Tačiau grįžus namo su naujagimiu Martinu, čia šeimos problemos nesibaigė. Martinas nuolatos verkė, jį kankino sveikatos bėdos, o gydytojai niekuo padėti negalėjo. Pati mama vos sulaikydama ašaras atvirauja, kad kai kuriais gyvenimo etapais buvo be proto sunku.
„Tu jautiesi toks bejėgis. Tu net nežinai, ką daryti. Tu tiesiog nebenori gyventi. Jeigu ne vyras – nežinau, kaip būtų pasibaigę“, – neslepia Martino mama.
Galiausiai po ilgų paieškų, medikams pavyko nustatyti, kas kankina Jelenos ketvirtąją atžalą. Septynmečiui Martinui nustatytas autizmas, sunkiai gydoma epilepsija. Kasdienybės nepalengvino ir tai, kad ilgą laiką taikytas gydymas nebuvo veiksmingas – tik kai berniukui suėjo penkeri su puse, pavyko parinkti tinkamą gydymo būdą.
Jelena iki šiol negali atsitraukti nuo sūnaus nė per žingsnį – berniukas pats negeba net pavalgyti, tad šeimoje gali dirbti tik tėtis. O Martino gydymo kaina per metus siekia be proto didelę sumą. Tačiau visą šeimos istoriją papasakosime jums nuo pradžių.
Išgirdusi žinią apie nėštumą džiaugtis neskubėjo
Naujienų portalui tv3.lt Jelena pasakoja, kad prieš septynerius metus, išgirdusi žinią apie ketvirtąjį nėštumą, ji neskubėjo džiaugtis, mat prieš tai buvę nėštumai baigėsi taip pat – visi trys vaikai į pasaulį atėjo Cezario pjūvio pagalba.
„Kai sužinojau, kad laukiuosi Martino, atlikus visus tyrimus gydytojai iškart informavo, kad, ko gero, man nepavyks išnešioti vaikelio... Cezario pjūvio randas jau buvo pavojingai įsitempęs“, – atvirauja Jelena.
Moteris prisimena, kad nuo 16-osios nėštumo savaitės visą savo laiką praleido Kauno klinikose. Kiekviena diena šeimai buvo aukso vertės, nes Jelenai grėsė priešlaikinis gimdymas.
Tuo metu gydytojai su būsimąja mama nutarė, kad Jelena išnešios vaikelį iki 23 nėštumo savaitės. Tokį terminą medicinos darbuotojai pasiūlė dėl to, nes ilgesnis nėštumo laikas galėjo būti pavojingas.
„Iki numatyto termino vaikelį pavyko išnešioti, – džiaugėsi mama. – Vėliau pavyko dar porą savaičių, dar savaitę ir dar porą savaičių... Deja, einant 32-ai nėštumo savaitei, man plyšo randas, dalinai atšoko placenta ir prasidėjo labai stiprus kraujavimas“, – lemtingas akimirkas prisimena Jelena.
Medicinos darbuotojai nedelsiant atliko skubią Cezario pjūvio operaciją. Šioje situacijoje reaguoti teko žaibiškai, nes gydytojams teko gelbėti dvi gyvybes: Jelenos ir vaikelio.
Deja, Martinas gimė be gyvybės ženklų. Jį reikėjo gaivinti ir reanimuoti. Tuo metu pagal APGAR skalę, įvertinančią naujagimių būklę, vaikelis buvo įvertintas vos keturiais balais iš dešimties, jis nedelsiant buvo išvežtas į kitą reanimacijos palatą.
Kaip atrodo sūnus, pamatė tik telefono nuotraukose
Pirmosios dienos po operacijos Jelenai buvo be proto sunkios. Ji kentė ne tik intensyvius fizinius skausmus, tačiau taip pat kentėjo psichologiškai.
„Pirmąsias vaikelio nuotraukas pamačiau vyro telefone“, – pasakojo moteris. Visgi, praėjus parai po operacijos vyras Jeleną su vežimėliu nuvežė į reanimacijos palatą, kurioje gulėjo Martinas.
„Mane vaizdas šokiravo: visur laideliai, vamzdeliai, davikliai, aparatai, vaikas inkubatoriuje“, – su ašaromis prisimena Jelena.
Tuo metu labiausiai Jelenai rūpėjo sužinoti, kokios gydytojų prognozės dėl Martino būklės. Šie neteikė jokių žinių, nesileido į kalbas. Visi iki vieno Jelenai kartojo: „Dar anksti, turime palaukti“.
„Kaip aš suprantu, jie tai daro tam, kad apsaugotų pačią mamą, nes ne man vienai taip yra nutikę“, – tuo metu svarstė Jelena.
Po kelių dienų moteriai pavyko paklausti vienos iš medicinos seselių apie Martino sveikatos prognozes. „Kokios čia gali būti prognozės, – sarkastiškai atkirto medicinos seselė, – vegetuojančios prognozės“.
Po tokio atsakymo Jeleną ištiko šokas. „Kaip parėjau į palatą – nebeprisimenu, – išgyvenimais dalijosi moteris, – pagal tuometinę būklę buvau nei žemėj, nei danguj“.
Po kiek laiko šeima galėjo bent šiek tiek atsikvėpti – iš pradžių Martino būklės prognozės buvo palankios. Tėvams buvo pasakyta, kad nepaisant to, jog per operaciją įvyko kraujo išsiliejimas į smegenis, naujagimio smegenys geba labai greitai atsistatyti. Martinui pakako neurologų stebėjimo ir tėvų priežiūros.
Tačiau parvykus namo, Martinas nuolat buvo neramus, kone visą laiką klykė. Tėvai konsultavosi su žindymo specialistais ir gydytojais, šie pagūžčiojo pečiais manydami, kad greičiausiai vaikelį kankina pilvo diegliai.
„Išbandėme visas technikas: spyruokliavimą kamuoliu, kėdę–sūpuoklę, baigėme tuo, kad naktimis važinėdavome po miestą tam, kad užsimigdytumėme naujagimį, – vardijo mama. – Niekas negelbėjo“.
Po dviejų mėnesių Jelena grįžo į klinikas konsultacijai pas neurologę. Ši nuramino mamą, sakydama, kad tai tėra nebrandi vaiko nervų sistema. Iki metų laiko vaikas, anot prognozių, turėjo paaugti ir nurimti.
Skaudi medikų diagnozė
Kuomet naujagimis buvo maždaug šešių mėnesių, jam prasidėjo pirmieji epilepsijos priepuoliai. Jelena su vyru manė, kad šie buvo nuo pakilusios temperatūros.
„Išvažiavome į kliniką, gydytojai pasakė, kad tai, greičiausiai, reakcija į skiepą, febriliniai traukuliai nuo temperatūros“, – tėvus ramino gydytojai, – Tuomet buvo malšinama temperatūra, lašinamos lašelinės, taip pat buvome raminami, kad viskas turi susitvarkyti, kad tai dažnas reiškinys“.
Tačiau traukuliai pasikartodavo ir po šio vizito. Gydytoja rekomendavo šeimai apsilankyti vaikų raidos centre, kurio specialistai greitai pastebėjo Martino drebėjimą ir traukulius.
„Jie atsargiai mums užsiminė, kad Martinui gali būti epilepsija, kas mus dar labiau šokiravo“, – dalijosi mama.
Kauno klinikose Martinui buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie patvirtino skaudžią epilepsijos diagnozę. Anot Jelenos, po šios diagnozės, pasipylė ir begalė naujų.
„Diagnozės byrėjo viena po kitos. Tai buvo sunkiai gydoma epilepsija, vaikystės autizmas, mišrus raidos sutrikimas, kalbos raidos sutrikimas, prieštaraujantis elgesys, miego sutrikimas, valgymo sutrikimas, neurosensorinis vienpusis prikurtimas, šlapimo nelaikymas, glitimo ir laktozės netoleravimas, alergijos maistui. Šiai dienai mums dar prisidėjo koordinacijos ir judesio sutrikimas“, – vardija Jelena.
Širdyse rusena viltis sūnų nuvežti į svajonių kliniką Belgijoje
Šiuo metu didžiąją Jelenos ir Martino laiko dalį atima įvairūs vizitai pas gydytojus ir terapijos. Vizitai pas gydytojus vyksta reguliariai – kartą per mėnesį. Jeigu Martinas serga, tuomet apsilankoma dažniau.
Tuo tarpu terapijos užima labai daug laiko. Dėl šios priežasties Jelena retai matosi su vyru. Kiekvieno metų mėnesio metu yra numatytos naujos terapijos arba senųjų kartojimai.
Šiuo metu Jelenos šeimą sudaro keturi asmenys: ji pati, vyras, vienuolikos metų dukra Milita ir Martinas. Du vyresnieji Jelenos sūnus jau suaugę ir savo reikmėms užsidirba patys.
Martino gydymas šeimai kainuoja didžiulius pinigus. „Išmokome taupyti, dėlioti kiekvieną eurą, – finansine situacija dalijosi mama, – planuojame į priekį kiekvieną mėnesį“.
Garliaviškių šeimoje šiuo metu pinigus uždirba tik vyras. „Jis ne tik dirba pagrindiniame darbe, tačiau ieško ir papildomų darbų užsidirbti“, – pasakojo Jelena.
Nors kartais šeimai padeda Jelenos sesuo, tėvai ar uošviai, moteris atvira – apmokėti Martino gydymą tėvams be proto sunku.
Be nuolatinių logopedo, ergoterapeuto, vaikų psichologo ir kineziterapeuto konsultacijų, Martinui kasdienybę labai palengvintų specialus vežimėlis bei Biopotron lempa, o šiems daiktams šeima šiuo metu reikiamos pinigų sumos neturi.
Taip pat Martino tėvų širdyse nuolatos rusena viltis sūnų nuvežti į Atlantis kliniką, Belgijoje, kurioje apsilankę vaikai po čia atliktų procedūrų rodo stulbinamus sustiprėjimo rezultatus.
Kviečiame prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ ir padėti sunkiai sergančio Martino šeimai. Tai galite padaryti:
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
