• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išmušantis karštis, pasunkėjęs kvėpavimas ir nemalonus akių užtemimo jausmas lydi iki nualpimo. O tai – ne vienam pasitaikanti nemaloni būsena, kuomet netenkama sąmonės. Vienas iš nualpimą lydinčių veiksnių – karštis, kuris gali sutrikdyti įprastą žmogaus organizmo veiklą.

Išmušantis karštis, pasunkėjęs kvėpavimas ir nemalonus akių užtemimo jausmas lydi iki nualpimo. O tai – ne vienam pasitaikanti nemaloni būsena, kuomet netenkama sąmonės. Vienas iš nualpimą lydinčių veiksnių – karštis, kuris gali sutrikdyti įprastą žmogaus organizmo veiklą.

REKLAMA

TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavosi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas, kuris papasakojo, kaip saunoje gelbėjo nualpusį žmogų.

Gali lemti įvairios aplinkybės

Laidoje gydytojas tikino, kad nualpimų pasitaiko tikrai dažnai. Vienas iš tokių atvejų, kai dėvimi drabužiai arba esama tokioje patalpoje, kuri nepraleidžia karščio.

„Tokie dalykai pasitaiko, kai žmogus, pavyzdžiui, dirba šiltoje aplinkoje. Pasitaiko ir kai moterys bando mesti svorį.

Tada jos bėgioja ir užsideda tuos kombinezonus, kurie nepraleidžia oro. Taip nori maksimaliai išprakaituoti ir parėjusios į namus pamato: aha, kilogramą numečiau, labai gerai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kai kada taip bėgiojant galima ir nualpti“,apie nualpimo grėsmę perspėjo J. Kalibatas.

Jis taip pat papasakojo, kad būnant itin aukšta temperatūra pasižyminčiose ir karščiui nepralaidžiose vietose taip pat didėja tikimybė nualpti. Tam jis pateikė pavyzdį, kuomet saunoje teko gaivinti nualpusį žmogų:

REKLAMA

„Tokie dalykai, be abejonės, saunoje gali būti. Man pačiam teko vieną kartą gaivinti žmogų saunoje...

Žmogus nualpo ir reikėjo jį išnešti iš saunos. Tada pylėme šaltą vandenį ant rankšluosčių, kurie buvo saunoje, ir dėjome juos ant žmogaus kūno.“

Įtakos turi keli rizikos veiksniai

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie nualpimą yra pasakojęs Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, kuris atskleidė, kokie dar veiksniai gali lemti nualpimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Priežastis dažniausiai yra kritęs periferinis kraujagyslių spaudimas ir nepakankamas kraujo aprūpinimas deguonimi.

Svarbiausia priežastis – nepakankamas vandens vartojimas, taip pat vaistai, kuriuos vartoja žmonės, pavyzdžiui, vaistai nuo spaudimo, vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą, nuo epilepsijos ir pan.“, –  sakė I.Aleksa.

Gydytojas taip pat pasakojo, kad anemiją taip pat gali būti susijusi su nualpimu. Tačiau jis pabrėžė, kad nualpimas – tai kelių susijusių veiksnių išdava:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Anemija didina alpimų riziką, nes pritrūksta deguonies, lyginant su tikruoju poreikiu, įprastine būsena.

Taip pat susideda viskas – ir stresas, ir skubėjimas, ir nuolatinė nemiga. Ilgalaikis nuovargis duoda įvairių simptomų, apie kuriuos kartais net nesusimąstome.

Alpimai gali būti painiojami ir su epilepsija, todėl reikia stebėti, kaip žmogus jaučiasi, ar atsimena, kas įvyko.

REKLAMA

Epilepsija nuo paprasto alpimo skiriasi tuo, kad pacientai priepuolio metu jau nebeatsimena, kas įvyko, o alpstantys prisimena ir žino, kas buvo.“

Rekomenduoja pasitikrinti sveikatą

I. Aleksa taip pat tikino, kad nors po pirmojo nualpimo iškart į priimamąjį vykti nereikėtų, tačiau apsilankyti pas šeimos gydytoją rekomenduojama.

„Gali būti, kad tai buvo tiesiog vienkartinis perkaitimas arba pervargimas, dehidratacija. Kiti žmonės, turintys įgimtų širdies ligų, turėtų kreiptis į gydytoją specialistą dėl galimai paūmėjusios širdies ydos“, – pasakojo I. Aleksa.

REKLAMA

Tuo tarpu laidoje kalbėjęs J. Kalibatas paaiškino, kad kartais nualpusiam žmogui reikia suteikti ir pirmąją pagalbą. kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jis tikino, kad pirmoji pagalba suteikiama pagal „DRABCD“ formulę:

Norint padėti, be abejonės, reikia prisiminti formulę, taikomą visame pasaulyje, „DRABCD“.

Visų pirma, susiduriama su pavojumi (angl. danger). Tada žmogų reikia iš tos aplinkos išnešti. Jei negalime išnešti, jį reikia pridengti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tada reakcija (angl. response) – pažiūrėti, kaip jis reaguoja, atsakinėja, ar yra sąmonė, ar nėra, ar temstanti, ar objektyviai gali save įvertinti.

Tuomet kvėpavimo takai (angl. airway) – pažiūrėti, ar jie laisvi, ar jų srityje yra juntami didžiuliai spazmai.

Toliau kvėpavimas (angl. briefing) – jis dažnas ar sunkus, reikia įvertinti. Toliau suspaudimai (angl. compressions).

O dar po to defibriliacija (angl. defibrillation), kai niekas nepadeda. Tai čia tradicinė formulė, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą“, – paaiškino gydytojas.

Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų