Joanne Rogers (51) iš Esekso pirmą kartą gripą primenantys simptomai pasireiškė sausio pabaigoje – ji dvi savaites praleido lovoje, varginama paslaptingos ligos, o paskui buvo išvežta į ligoninę.
Tuo metu, vasario 15 dieną, COVID–19 dar vis buvo laikoma tolimu virusu, kuris Didžiojoje Britanijoje didelės grėsmės nekėlė. Tuo metu juo tesirgo devyni žmonės – studentai iš Kinijos ir keletas slidinėjimo kurorte Prancūzijoje buvusių žmonių. Jiems buvo rekomenduojama izoliuotis.
J. Rogers prisimena, kad važiuojant į ligoninę greitąja dėl „gripo“, kai jos sunerimęs partneris Richardas Shepherdas iškvietė pagalbą, jai viskas atrodė netikra, rašoma dailymail.co.uk.
„The Mirror“ ji sakė: „Vienas iš paskutinių dalykų, kuriuos atsimenu – kaip atvažiavau į reanimacijos skyrių ir juokaudama klausiau gydytojo – tai ar mirsiu? Jis atsakė: „Tik ne per mano pamainą.“
Bet vos po 24 valandų moteriai buvo diagnozuotas staigus ir nepaaiškinamas pneumonijos priepuolis, dėl kurio gydytojai buvo priversti ją prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos ir dirbtinai jai sukelti komą, kad išgyvenimo šansai būtų didesni. Medikai jai taip pat atliko tracheostomiją – kakle įpjaunama ertmė, per kurią į trachėją įstatomas vamzdelis.
Kaip dabar jau gerai žinoma, J. Rogers pasireiškė COVID–19 pacientams dažnas imuninis atsakas, vadinamas citokinų audra – imuninė sistema pradėjo leisti perteklinį kiekį uždegimą sukeliančių molekulių. Per 17 intensyvioje terapijoje praleistų dienų J. Rogers dėl koronaviruso nebuvo patikrinta, todėl gydytojai nežinojo, kad gydo koronaviruso pacientę.
J. Rogers dukra Lauren pasakojo, kad jos mamos partneris Richardas ją pasisodino ir pranešė sunkią žinią, kad gydytojai mamai duoda 50/50 šansą išgyventi. Vėliau J. Rogers atliktas antikūnių testas buvo teigiamas – dėl šios priežasties „University College London“ profesorius Francois Balloux paskelbė, kad ji greičiausiai buvo viena pirmųjų COVID–19 pacientų Didžiojoje Britanijoje.
Gydytojas aiškino: „Tuo metu niekas net negalėjo numanyti, kokia tai bus katastrofa. Esu visiškai įsitikinęs, kad tikrai buvo daugelis nediagnozuotų atvejų.“
Jis pridūrė, kad į Didžiąją Britaniją COVID–19 greičiausiai buvo įvežtas 1 400 kartų, todėl jokio „nulinio paciento“ nustatyti, kaip kitose šalyse, nebūtų įmanoma.
J. Rogers dabar gyvena su ilgalaikėmis COVID–19 pasekmėmis – tai stiprus nerimas, silpnumas ir raumenų skausmai. Nepaisant to, ji privalėjo grįžti į darbą 2 valandoms per dieną, nes „ilgasis koronavirusas“ nėra įtrauktas į neįgalumą sukeliančių ligų sąrašą, dėl kurio ji gautų išmokas. Moterį taip pat vargina psichologinės ligos pasekmės – ją vis dar persekioja 12 dienų trukusios komos košmarai.
Koronaviruso sekimo programėlė, sukurta „King‘s College London“, kurioje naudotojų prašoma pranešti apie savo jaučiamus simptomus, parodė, kad metų pradžioje daugiau nei du milijonai jos naudotojų jautė koronavirusui būdingus simptomus.
Kai kurie žmonės teigė, kad virusui būdingus simptomus jautė dar gruodžio pabaigoje. Nors ši informacija nepatvirtinta, teigiama, kad virusas Didžiojoje Britanijoje cirkuliavo ilgą laiką prieš tai, kai buvo identifikuotas.
