Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterijų. Taip pat cistitas gali būti neinfekcinis, sukeltas vaistų, radioterapijos, šlapimo pūslės kateterizacijos ir kt.
Tai aktuali dažniausiai jaunų ir vidutinio amžiaus moterų problema, tačiau juo serga ir vyrai. Tai, kad moterys dėl šios ligos kreipiasi dažniau, lemia anatominės ypatybės: kur kas trumpesnė šlaplė nei vyrų, o makštis ir išangė yra visai šalia šlapimo takų.
Makštyje ir aplink išangę yra palanki aplinka infekcijai vystytis, o mažas atstumas ir trumpas šlapimo kanalas tik didina infekcijos riziką, todėl tinkamai nesilaikant higienos išmatose esančios bakterijos iš išangės gali aplinkos lengvai patekti į šlaplę.
Taigi cistitą dažniausiai sukelia žarnyne gyvenančios bakterijos (iki 70–80 proc. atvejų šios ligos sukėlėjas – E. coli), lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, trichomonos, herpesas), retais atvejais tuberkuliozė, taip pat galimas ir cheminis bei radiacinis (spindulinės terapijos sukeltas) cistitai. O intersticiniu cistitu vadinama lėtinė, uždegiminė, nebakterinė šlapimo pūslės liga, pasireiškianti skausminiu sindromu, kurio priežastis nežinoma.
Kartais nustatomas atsitiktinai
Anot dr. M.Danilevičiaus, cistito simptomai gali būti įvairūs: tai dažnas noras šlapintis nepaisant to, jog šlapimo pūslė tuščia, deginimas ir perštėjimas šlapinimosi metu, šlapinimasis po truputį ir dažnai, skausmai pilvo apatinėje dalyje ir juosmenyje, atsiradęs kraujas šlapime, nemalonaus kvapo koncentruotas šlapimas ir t. t.
„Įdomu tai, jog kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių simptomų ir šlapimo pūslės uždegimas jiems gali būti atsitiktinai nustatomas atliekant šlapimo tyrimą dėl visai kitų priežasčių“, – sako gydytojas.
Ir vyrams, ir moterims cistito riziką didina kliūtys šlapimo takuose. Tai gali būti inkstų akmenys, vėžiniai susirgimai, padidėjusi prostata ir kt. Taip pat imuninės sistemos nusilpimas, kurį sukelia ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, vėžio gydymas ir kitos būklės. Riziką didina ir ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija.
Kaip diagnozuojama
Norint sužinoti diagnozę, pasakoja urologas, reikia atlikti paprastą šlapimo tyrimą (cistito atveju aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis ir nitritai) bei šlapimo pasėlį. Pastarasis tyrimas padeda išsiaiškinti uždegiminio proceso sukėlėją, nustatomas jo jautrumas antibiotikams.
„Tai labai svarbu, nes po cistito simptomais gali slėptis kitos ligos. Siekiant tikslumo neretai tenka atlikti ir ultragarso tyrimą bei cistoskopiją. Cistoskopijos metu per šlaplę į šlapimo pūslę įleidžiamas specialus vamzdelio formos prietaisas – cistoskopas ir šlaplė bei šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus. Tai padeda nustatyti galimas cistito ar kraujavimo priežastis“, – paaiškina dr. M. Danilevičius.
Rentgenograma ir echoskopija gali padėti nustatyti cistito priežastis: akmenis, auglius, svetimkūnius ir kt. Taip pat gali būti atliekami kiti, mažiau specifiniai, tyrimai siekiant įvertinti bendrą paciento būklę, inkstų ar kitų organų sistemų funkcijas, uždegimo lygį bei diferencijuoti jį nuo kitų ligų. Tam gali padėti: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas ir kt.
Kai kuriais atvejais, įtariant intersticinį cistitą, atlikus cistoskopiją gali tekti atlikti ir biopsiją bei spręsti dėl lokalaus šlapimo pūslės gydymo būdų instiliacijomis į šlapimo pūslę. Tai šiuo metu gana populiarus ir naujas gydymo būdas, kurį paprastai atlieka gydytojas urologas.
Gydytis ne trumpiau nei dvi savaites
„Bakterinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais“, – pasakoja gydytojas. Kokie antibiotikai ir kaip ilgai bus taikomas gydymas, priklauso nuo bakterijų jautrumo bei paciento bendros būklės. Kartais gali būti skiriami ir šlapimo pūslės tonusą mažinantys preparatai (m-cholinoblokatoriai).
„Kad liga nesikartotų, gydytis rekomenduojama ne trumpiau kaip dvi savaites, antibiotikus vartoti ne mažiau kaip 4–7 dienas. Recidyvų skaičiui sumažinti skiriami žoliniai preparatai (gali būti ir tabletine forma), tačiau dėl viso to sprendžia gydytojas urologas“, – perspėja M. Danilevičius.
Intersticinio cistito priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir vieno gydymo. Jo gydymas yra dažnai simptominis: analgetikai skausmui malšinti, procedūros, didinančios šlapimo pūslės talpą (šlapimo pūslės ištempimas skysčiu arba dujomis), instiliacijos į šlapimo pūslę, taip pat gali būti taikomas ir chirurginis gydymas ar elektrostimuliacija.
Kiti neinfekciniai cistitai gydomi šalinant priežastį, pvz.: akmenligės gydymas, cukraligės kontrolė, cheminių dirgiklių vengimas ir t. t.
Savipagalbos būdai
Vos tik pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, gydytojas pataria gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų „išplautos“. Rekomenduojamos bruknių, meškauogių, spanguolių ir kitos arbatos.
Sergant šlapimo takų infekcijomis labai svarbu vartoti ir tas arbatas, kurios turi šlapimą varantį poveikį: beržo lapų, petražolių, dilgėlių lapų. Galima vartoti ir maisto papildus tabletėmis, kurie savo efektyvumu niekuo nenusileidžia šlapimą dezinfekuojančioms arbatoms.
Nerekomenduojama vartoti aštraus (garstyčių, krienų), sūraus maisto, taip pat marinuotų produktų, alkoholinių gėrimų. Šiuose produktuose yra medžiagų, patenkančių į šlapimą, dirginančių šlaplę bei taip sustiprinančių uždegiminius šlapimo takų procesus.
Skausmą malšinti puikiai padeda šilta guminė pūslė (pripildyta vandens), taip pat šiltos sėdimosios vonelės. Jei skausmas labai stiprus, skiriami medikamentai (analgetikai).
Ką reikia žinoti apie lytinius santykius
Norint išvengti cistito, M. Danilevičius pataria pasituštinus šluostytis iš priekio atgal, o ne atvirkščiai, stengtis nesušalti kojų, nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltus apatinius drabužius ir kojines, avėti šiltus batus, nuolat gerti pakankamai skysčių, reguliariai šlapintis, stengtis visiškai ištuštinti pūslę, ypač po lytinių santykių, nes tokiu būdu iš šlapimo takų pašalinamos bakterijos.
„Lytinių santykių metu nereikėtų bijoti naudoti daug lubrikanto, nes tai sumažina maceraciją ir daug greitesnį bakterijų patekimą į šlapimo pūslę“, – pataria medicinos mokslų daktaras ir priduria, jog cistitas dažnai paūmėja moterims, kurios serga lėtine vulvovaginaline kandidoze bei bakterine vaginoze.
Neišgydžius – komplikacijos
Anot dr. M. Danilevičiaus, pagrindinis cistito gydymo principas: sergančiuosius šlapimo organų infekcija būtina ne apgydyti, o išgydyti. Tik taip galima išvengti to, kad ūminis procesas netaptų lėtiniu arba nepasireikštų recidyvų.
„Laiku neišgydžius cistito, gresia komplikacijos. Netinkamai gydomas arba negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali ne tik pereiti į lėtinį, bet ir sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip nėštumo komplikacijos, neobstrukcinis pielonefritas (inksto pūlinis uždegimas), kurio eiga gali komplikuotis inksto ir perinefriniu abscesu, bakteremija, sepsiu, inkstų randėjimu, inkstų funkcijos nepakankamumu“, – kalba gydytojas urologas.
Ilgalaikis antibiotikų skyrimas galimas tuo atveju, jei šlapimo takų infekcijos pasitaiko dažniau kaip du kartus per pusę metų arba tris kartus per metus.
„Todėl, jei cistito paūmėjimai nuolat kartojasi, sergate bent kelis kartus per metus, arba jei gydant pagerėja tik trumpam, bet visiškai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją urologą“, – primena M. Danilevičius.
