Lankydamasis Peru, straipsnio autorius susitiko su 55-erių šamanu iš Pucalpos Victoru Cauperu Gonzalesu – aplinkui gerai žinomu gyduoliu, padedančiu žmonėms atsikratyti sudėtingų ligų. Šis šamanas negydys žmogaus, jeigu jis neturi rimtos sveikatos problemos. Pokalbis apie tai, kaip Victoras praleido septynerius metus džiugnlėse prieš tapdamas šamanu, apsimetėlių pavojus ir kaip ayahuascos turizmo bumas pakeitė jo miestelį.
Victorai, kaip tu tapai šamanu?
Nutariau tapti šamanu prieš 36-erius metus, kai dar studijavau universitete. Mano šeimoje jau buvo labai stiprios šamanizmo tradicijos: mano senelis buvo žinomas šamanas ir jis mane išmokė daug dalykų. Jis pasiimdavo ayahuascos ir keliaudavo po skirtingas vietas – po to savo įžvalgomis pasidalindavo su manimi.
Kokia buvo tavo pirmoji patirtis su ayahuasca?
Kol buvau džiunglėse, laikiausi labai griežtos dietos, susipažinau su visais medicininiais augalais. Laikantis ayahuascos dietos, negalima valgyti cukraus, druskaus, alkoholio ir nesimylėti – taip aš visiškai atsidaviau senovės išminčiai, perduotai man iš protėvių. Po septynių metų tokio pasiruošimo, pajutau, kad jau esu pasirengęs ayahuascai, ir tas laukimas buvo to vertas. Tai buvo nuostabu. Dėl to, kad savo kūną ir protą taip gerai ištreniravau, aš išsyk galėjau keliauti po skirtingus laikus ir dimensijas per pačią pirmąją ayahuascos patirtį. Aš susijungiau su savo senelio dvasia ir taip pat augalų dvasiomis. Nuo to laiko, ayahuasca yra labai svarbi mano gyvenimo dalis.
Šiuo metu daug užsieniečių vyksta į Peru „ayahuascos atostogoms“ ir kartais vartoja tą augalą be jokio pasiruošimo. Kaip jūs dėl to jaučiatės?
Tai labai pavojinga. Yra rimtų keliautojų, kurie supranta šios medicinos sveikatos naudą, tačiau taip pat yra labai daug užsieniečių, kurie ayahuascą vertina kaip įdomų būtą apsinešti ar prisigerti. Tačiau, jei nesi pasiruošęs, nesilaikai dietos ir nežinai, ką darai, iš ayahuascos jokios naudos negausi. Todėl daugelis žmonių turi prastas patirtis su ayahusca.
Tarp žmonių yra paplitęs vienas nesusipratimas: ayahusca – tai ne narkotikas, tai – labai stipri medicina, kuri turi būti vartojama atsakinga. Ji gali išgydyti tiek daug negalavimų, nors tai ir nėra piliulė nuo visų ligų. Tai turi būti lėtas, laipsniškas ir atsakingas procesas. Dauguma žmonių, kuriuos aš gydžiau, ayahuascą geria dešimtis kartų per trumpą laiko tarpą, kad išgytų, tačiau jie neturi tam kantrybės – jie nori paatostogauti ir išgyti. Visgi kantrybė yra ayahuascos centrinė ašis.
Kaip viskas pasikeitė nuo to laiko, kai tu tik pradėjai praktikuoti šamanizmą?
Dabar tai tapo industrija. Vakariečiai suprato, kad čia yra pinigų niša. Daugeliui centrų, kuriuose vykdomos ayahuascos ceremonijos, vadovauja vakariečiai. Tai yra kaip nelegali kalnakasyba: jie ateina ir pavogia mūsų senovės žinias ir jas parduoda dėl pelno.
Kai aš pradėjau šamanauti, ayahuasca buvo skirta tik žmonių gydymui, tačiau dabar yra kompanijos, kurios tai komercializuoja ir visiškai užteršia ayahuascos kultūrą. Dar blogiau – yra šamanų mokymo programos. Žmonės ateina, užsiregistruoja kursui, apsilanko keliose dirbtuvėse, galbūt gauna sertifikatą ir vadina save šamanais. Tuomet jie eina gydyti žmonių – tai yra be galo pavojinga. Tu negali tapti šamanu per dvi savaites. Ar gali įsivaizduoti gydytoją, opruojantį žmogų be tinkamų žinių?
Kokius žmones tu gydai?
Anksčiau gydžiau tik vietinius gyventojus, bet pastaraisiais metais mane pradėjo lankyti ir užsieniečiai. Aš neturiu internetinio puslapio ar kažko tokio, todėl nežinau, kaip tie žmonės nuo Kinijos iki Čekijos mane surado – matyt žinia keliauja iš lūpų į lūpas.
Ar yra žmonių, kuriuos atsisakytum gydyti?
Aš gydau tik žmones su rimtomis fizinėmis sveikatos bėdomis. Negydau žmonių, kurie tiesiog atėjo ieškoti nuotykių – tai galiu lengvai atskirti. Aš pasitariu su savo augalais ir jie man pasako, kasm reikia ayahuascos, o kam ne.
