Žinutėje buvo suformuluota užduotis – tėveliai su vaikais turi pagaminti Užgavėnių kaukę vaikams iš antrinių žaliavų ir antradienį (per Užgavėnes) atsinešti ją į darželį, nes vyks šventė ir visokiais būdais žiema bus varoma iš kiemo.
Aš suprantu, kad karas yra suaugusių galvose ir vaikams tai mažiausiai rūpi, jie turi džiaugtis vaikyste ir ramybe, kol ji yra mūsų šalyje, tačiau ar auklėtojos nesugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų ir vietoje Užgavėnių kaukių gaminimo sukurti ką nors tautiško?
Karo metu prašo pagaminti Užgavėnių kaukę
Vyksta karas, o ji šitaip elgiasi... Geriau jau nupieštų vaikai piešinius, kuriuose parodytų meilę Lietuvai, ar sukurtų patys darželyje dovaną Lietuvai... Bet ne, auklėtojai karo apsuptyje rūpi Užgavėnės!
Dar vienas dalykas – kodėl tėvai amžinai kiekvienais metais turi daryti tuos darbelius ir varžytis su kitais tėvais? Kiek dar tai tęsis... Pradėkime nuo rudenėlio šventės, kai visos mamos skobia moliūgus ir cukinijas vardan kažkokio darbelio, kuris supus ir jį reikės išmesti.
Ką jau kalbėti apie Užgavėnes – nei tas vaikas padaro pats kaukės, nei ką: atsisėda mama arba tėtis ir karpo iš kartoninės batų dėžės nosį, akis, o šukuosenas gamina iš siūlų. O ką veikia vaikai tuo tarpu? Aišku, kad sėdi prie kompiuterio.
Esu visiškai pasipiktinusi, kad kiekviena darželio šventė virsta tėvų lenktynėmis.
Žinoma, užduotį įvykdžiau, kaukę pagaminau, bet galiu prisiekti – pavargau varžytis ir kasmet bandyti auklėtojoms ir tėvams įrodinėti, kokia kruopščiarankė esu.
Autorius: skaitytoja Akvilė
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]
