Mano nuomone, nėra nei vieno švento žmogaus – jei imtume ieškoti, kas ką padarė arba dėl ko nusikalto, kiekviename iš mūsų rastume, prie ko prikibti, dėl ko pasityčioti.
Bet ar tikrai kiekvieną kartą būtina priminti tokius dalykus? Ar taip sunku atsiriboti?
Štai pasakysiu pavyzdį – Arūnas Valinskas užaugino du vaikus, turi anūkę ir apie tai pasipasakojo. Pasidalijo patirtimi, prisiminimais, kurie buvo labai įdomūs, linksmi, net pamokantys.
Man gėda
Bet štai komentatoriai, laido riteriai nusprendė, kad reikia priminti visus jo garsius pasisakymus, priminti, ką yra padaręs, kokie skandalai kažkada gyvenime buvo.
Na taip, buvo, bet ar tai keičia, koks jis buvo tėtis?
Man tai šiek tiek gėda už tuos žmones, kurie šitaip pilsto purvą ant visiškai svetimų ir tiek daug pasiekusių žmonių – geriau pasidžiaukime, pasisemkime patirčių, idėjų, o ne menkinkime kitus vien dėl to, kad atėjo toks noras.
Autorius: skaitytoja Rasa
