Tačiau tiems, kurie kenčia dėl klausos – vieno iš penkių žmogaus pojūčių, padedančių mums pažinti pasaulį, – sutrikimų, medikai turi gerų žinių: tiksli diagnozė ir laiku skirtas gydymas bei tinkamai pritaikyti klausos aparatai gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Bėda atslenka tyliai
Gydytojas otorinolaringologas Evaldas Butkus teigia, kad ne visuomet žmonės patys pastebi, jog turi klausos sutrikimų. Pasak mediko, pasitaiko atvejų, kai anksčiau už patį pacientą jo klausos būkle susirūpina artimieji
„Vaikų klausos sutrikimus pirmiausia pastebi tėvai. Darbingo amžiaus žmonės ilgainiui patys ima pastebėti tam tikrus pokyčius. Tie asmenys, kurių darbas susijęs su nuolatiniu bendravimu, susiduria tam tikrais sunkumais ir į juos reaguoja“, – sako gydytojas ir priduria, kad galimus klausos sutrikimus išduoda labai paprasti dalykai, pavyzdžiui, telefoną pridėjus prie vienos ausies garso lygis vienoks, o prie kitos – jau kitoks.
Anot E.Butkaus, vyresnio amžiaus žmonės neretai linkę šią problemą ignoruoti. „Jiems dažnai atrodo, kad aplinkiniai kalba per tyliai, o jie girdi puikiai ir klausos sutrikimų neturi. Tada senjorai televizorių namuose tiek pasigarsina, kad jų žiūrimos programos gali klausytis visi daugiabučio namo gyventojai, bet patys senjorai mano, kad tai normalu, ir užuominos apie galimus klausos sutrikimus tėra tuščios priekabės“, – dažnai pasitaikančią situaciją apibūdina gydytojas otorinolaringologas.
Dažniausiai klausos sutrikimais, pasak E.Butkaus, darbingo amžiaus žmonės ima skųstis po uždegimų. Taip pat neretai tai būna vaikystėje persirgto ausų uždegimo komplikacija.
„Net persirgus vadinamuoju sezoniniu gripu (šių metų gripo virusui tai buvo mažiau būdinga) kyla grėsmė, kad atsiras klausos sutrikimų, nes gripo virusas gali pažeisti klausos nervą. Klausos sutrikimai gali atsirasti kaip nosies ertmės ligų, užsitęsusios slogos, ypač sinusito, komplikacijos“, – aiškina jis.
Medikas primena, kad dažnai klausos sutrikimų priežastimi tampa vadinamosios profesinės ligos. „Statybvietėse, cechuose ar kitose vietose, kur naudojami garsą skleidžiantys aparatai ar kita įranga, pavyzdžiui, metalo ar medžio apdirbimo staklės, darbuotojai rizikuoja susirgti klausos sutrikimais. Net tokios laisvalaikio veiklos kaip kad medžioklė ar nardymas gali turėti neigiamų pasekmių klausai, tad būtina tai daryti saugiai ir laikytis taisyklių“, – aplinkoje tykančius pavojus vardija pašnekovas.
Kenčia kas antras senjoras
Kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmonėms gresiančius klausos sutrikimus, E.Butkus aiškina, kad progresuojantis klausos blogėjimas – senatvinis prikurtimas – susijęs būtent su žmogaus amžiumi.
„Tai trečias pagal dažnumą pagyvenusių žmonių lėtinis susirgimas po artrito ir hipertenzijos. Statistika rodo, kad gerokai pablogėjusi klausa kamuoja apie 50 proc. vyresnių nei 60 metų asmenų, o kalbant apie sulaukusiuosius 85 metų – net 80 proc. pacientų skundžiasi suprastėjusia klausa“, – sako jis.
Mediko teigimu, klausos sutrikimų, sukeliančių bendravimo problemų kasdieniame gyvenime, jau turi apie 30 proc. 60-mečių, o 70-mečiai šios ligos yra varginami du kartus dažniau: apie 60 proc. į aštuntąją dešimtį įkopusių asmenų turi klausos sutrikimų, kurie sudaro kliūčių kasdieniam bendravimui, skatina izociaciją ir saviizoliaciją, gali pastūmėti į depresiją.
Paklaustas apie atvejus, kai pacientai kreipiasi per vėlai, medikas pabrėžia, kad klausa būtina susirūpinti kuo anksčiau. „Moksliniai tyrimai atskleidė, kad klausos sutrikimų turinčiam žmogui per artimiausią 3–10 metų laikotarpį net 7–12 kartų išauga tikimybė susirgti Alzheimerio liga. Sutrikusi klausa, sutrikęs gebėjimas atpažinti kvapus, sulėtėję judesiai – pirmieji Alzheimerio ligos požymiai, kurie gali pasireikšti prieš dešimt metų iki pasireiškiant pačiai ligai“, – įspėja gydytojas otorinolaringologas.
Neignoruokite
E.Butkus pasakoja, kad dažnai klausos sutrikimų turinčiais vyresnio amžiaus asmenimis bandantys pasirūpinti artimieji nepasitarę su gydytoju nuperka klausos aparatą. Tačiau taip elgtis nereikėtų.
„Klausos aparatas turi būti tinkamai parinktas ir suderintas. Juk sutinkate, kad akiniai kiekvienam individualiai parenkami pagal regėjimo specifiką. Tas pats pasakytina ir apie klausos aparatą. Toks įrenginys turi būti priderintas prie žmogaus klausos sutrikimo lygio, o vėliau sprendžiama, ar pacientas nori įausinio ar užausinio klausos aparato“, – sako medikas.
Šiuo metu Lietuvoje yra didelė klausos aparatų įvairovė, o geriausių rezultatų pasiekiama, kai klausą gerinanti įranga naudojama abiem ausims.
„Tai vadinamasis binauralinis girdėjimas – abipusis girdėjimas, kai žmogus girdi erdvinį garsą 360 laipsnių spinduliu. Pacientas gali nustatyti, iš kur sklinda garsas. Turint tik vieną klausos aparatą tai sunkiai įmanoma“, – pasakoja gydytojas ir priduria, kad pradėjus naudoti klausos aparatą jau po kelių mėnesių suaktyvėja pažinimo funkcija ir žmogaus socialinis aktyvumas. – Kai žmogus be jokių kliūčių, be nerimo nesuprasti ar neišgirsti gali vėl bendrauti su aplinkiniais, šeimos nariais, nueiti į parduotuvę, polikliniką, jis tampa socialiai aktyvesnis, savarankiškesnis, pagerėja jo gyvenimo kokybė.“
E.Butkus perspėja, kad ignoruoti klausos sutrikimų šiukštu negalima, nes ilgainiui tai sukels daugybę bėdų: gali sutrikti ne tik komunikacijos funkcija, bet prasidėti depresija, sumažėti savivertės jausmas, padidėti socialinė izociacija bei emocinės problemos.
„Nuo klausos sutrikimų kenčiantys, bet delsiantys kreiptis į specialistus žmonės tampa emociškai dirglesni, suirzę“, – pabrėžia gydytojas otorinolaringologas.
Įspėja apie kitas ligas
Specialistas perspėja, kad dažnai klausos sutrikimai atsiranda nepastebimai, be jokių kitų simptomų ar skausmo.
„Skauda tik tuomet, kai esama uždegimo, ir tai tampa pačiu akivaizdžiausiu signalu.
Tiesa, ausies skausmas gali varginti ir visai ne dėl ausies ligų: ausį gali skaudėti dėl stuburo, apatinio žandikaulio sąnario problemų, nesveikų dantų ar sąkandžio problemų.
Ausies skausmas gali užklupti ir dėl gerklės uždegimo, gerklėje esančio pūlinio ar gerklės vėžio, – galimus negalavimus vardija medikas ir atkreipa dėmesį, kad daugeliu atveju dėl klausos sutrikimų į specialistus besikreipiantys pacientai sulaukia efektyvios pagalbos. – Jei diagnozuojamas uždegimas, ausies būgnelio pažeidimas (prakiurimas), klausos kauliuko grandinės prakiurimas ar suirimas dėl buvusių pūlingų uždegimų ar klausos kaulo gedimas – tai chirurginiu būdu išsprendžiamos problemos. O jei sunku nustatyti klausos sutrikimų priežastį, tiriama, ar nėra klausos nervo pažeidimo.
Šis nervas prasideda ausyje, o baigiasi smegenyse, tad pažeidimą gali sukelti ne tik klausos, bet ir smegenų ligos. Parinkti tinkamą gydymą galima tik tada, kai specialistas nustato tikrąją priežastį.“