Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.
Jei norite sužinoti, kaip pasigaminti naminių trąšų pelargonijoms, skaitykite toliau ir įsiminkite šiuos patarimus – žiedų nespėsite skaičiuoti, rašo thegardenstyle.com.
Gamindami organines trąšas pelargonijoms galite panaudoti praktiškai bet kokias augalinės kilmės organines atliekas. Riešutų kevalai, vaisių žievelės, daržovių lupenos – tai tik keli pavyzdžiai, ką galima panaudoti kompostui, tinkamam pelargonijoms.
Kavos tirščiai, kiaušinių lukštai ir džiovinti česnakai taip pat puikiai tinka naminėms pelargonijų trąšoms, nes iš jų ne tik gaunamos naudingos medžiagos – jie taip pat padeda atbaidyti tam tikrus kenkėjus.
Pirmiausia, jei norite pasigaminti namines trąšas, geriausia būtų įsigyti komposto dėžę. Jei tokios neturite, puikiai tiks ir paprastas plastikinis indas.
Rezultatas nustebins
Kad kompostavimo procesas vyktų sklandžiau, inde padarykite skylučių, kad organinės medžiagos galėtų „kvėpuoti“. Tai itin svarbus žingsnis, jei norite, kad kompostas būtų kokybiškas.
Kompostuokite inde, kuris turi dangtį – taip kompostas bus apsaugotas nuo lietaus ir per didelės drėgmės. O kaskart pridėjus nuo vaisių likusių atliekų patariama jas uždengti sudžiūvusiomis daržovių lupenomis ar kitomis atliekomis. Kas kurį laiką lengvai sudrėkinkite visą kompostą apipurkšdami jį vandeniu.
Prieš tręšiant pelargonijas kompostu, vertėtų gerai išpurenti žemę, kurioje auga gėlės – taip užtikrinsite, kad ji turės gerą drenažą.
Kai žemė bus išpurenta, galite įberti pelargonijoms paruoštų naminių trąšų – komposto. Geriausia jas įterpti į žemę tiesiai virš šaknų.
Gerai paruoštas substratas ir tinkamų organinių trąšų naudojimas skatina sveikų šaknų augimą, o tai padidina pelargonijų gebėjimą pasisavinti maistingąsias medžiagas iš dirvožemio.
Smėlingą ar molingą dirvožemį patariama papildyti organinėmis medžiagomis, kad pagerėtų dirvožemio kokybė. Durpių ir komposto substratas pagerina vandens sulaikymą smėlingame ir molingame dirvožemyje, todėl pagerėja aeracija ir drenažas, nesusikaupia nereikalingos medžiagos, tokios kaip druskos.
