Pasak gydytojo, ši liga turi didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei, kadangi šio vėžio gydymas yra sudėtingas ir dažnai apima kelis etapus.
Laimei, šiuo metu tobulėjanti medicina leidžia nustatyti žarnyno vėžio ankstyvą diagnozę, todėl pacientų pasveikimo tikimybė – labai didelė.
Dažniausiai pacientus užpuola storosios žarnos vėžys. Plonosios žarnos vėžio atvejų pasitaiko labai retai.
„Esant ankstyvai storosios žarnos vėžio stadijai pacientai dažniausiai jokių simptomų nejunta. Pirmieji simptomai gali atsirasti ligai jau pažengus į priekį ir jie gali būti labai įvairus. Pacientai gali skųstis bendru silpnumu, pilvo pūtimu, skausmu, gali būti kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba gali atsirasti gleivės tuštinantis.
Simptomai nespecifiniai ir nebūtinai susiję su žarnyno vėžiu, todėl pacientai ne visada atkreipia į juos tinkamą dėmesį“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Justas Kuliavas.
Visgi, ligai progresuojant, pacientai gali pradėti dažniau skųstis svorio kritimu, apetito stoka, išmatų, dujų susilaikymu. Kartais pakinta išmatų forma:
„Ligai plintant į kitus organus, sutrikdoma ir jų veikla. Taip atsiranda simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio visai nesusiję su žarnyno vėžiu. Pavyzdžiui, esant metastazėms plaučiuose, gali atsirasti dusulys, o atsiradus metastazėms kepenyse – gelta.“
Rizikos veiksniai
Pasiteiravus, ar yra žinomi rizikos veiksniai, kurie didina žarnyno vėžio ligos atsiradimo tikimybę, gydytojas chirurgas J. Kuliavas patikina, kad jie gydytojams yra puikiai žinomi. Anot jo, dalį rizikos veiksnių galima koreguoti, tačiau kitų – ne.
„Fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis kiekis raudonos mėsos, mažas kiekis daržovių ir vaisių – rizikos veiksniai, kuriuos mes galime pakeisti.
Vyresnis amžius, vyriška lytis, šeimoje buvę onkologiniai susirgimai, žarnyno polipai, tam tikri genetiniai sindromai – rizikos faktoriai, kurių mes pakeisti negalime. Tačiau žinodami juos turėtume atidžiau vertinti savo sveikatą ir esant reikalui atlikti profilaktinius tyrimus“, – įspėja chirurgas.
Žarnyno vėžys – pavojinga liga, kadangi kiekvienais metais vis daugėja pacientų, kuriems šis onkologinis susirgimas yra diagnozuojamas. Laimei, yra ir gerų naujienų. Nors atvejų skaičius didėja, tačiau tobulėja gydymo metodai, kurie leidžia užtikrinti pacientams ilgesnį išgyvenamumą:
„Labai svarbu nustatyti susirgimą kuo anksčiau, kad gydymo rezultatai būtų geresni. Būtent todėl Lietuvoje yra pradėta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – nustatyti storosios žarnos vėžį kuo anksčiau arba dar geriau – rasti ikivėžinius susirgimus, kurių gydymas užkirstų kelią vėžio atsiradimui.
Apie 90 proc. pacientų, sergančių ankstyvos stadijos gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, išgyvena 5 metus ir ilgiau, kai tuo tarpu sergant 4 stadijos vėžiu 5 metus išgyvena tik apie 14-17 proc. pacientų.“
Diagnostika ir gydymas
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas J. Kuliavas sako, kad yra svarbu diagnozuoti ne tik ligą, tačiau ir nustatyti, koks yra jos išplitimas.
„Vienas svarbiausių tyrimų yra fibrokolonoskopija, kurios metu yra apžiūrimas storasis žarnynas bei, esant reikalui, galima paimti audinio gabalėlį ir taip patvirtinti diagnozę. Kiti tyrimai atliekami norint įvertinti ligos išplitimą ir taip skirti optimaliausią gydymą.
Dažniausiai atliekamas tyrimas yra kompiuterinė tomografija, kurios metu galima įvertinti kitus organus dėl metastazių, o esant reikalui gali būti atliekama ir magnetinio rezonanso tomografija arba kiti tyrimai”, – paaiškina gydytojas chirurgas.
Žarnyno vėžys gali komplikuotis ir tokiu atveju navikas gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip: kraujavimas, žarnų nepraeinamumas, žarnų arba naviko perforacija, dėl kurios atsiranda pilvaplėvės uždegimas – peritonitas:
„Taip pat gali kilti komplikacijos dėl ligos išplitimo į kitus organus – gelta dėl metastazių kepenyse, skystis pilvo ertmėje dėl ligos išplitimo į pilvaplėvę ir t. t.”
Kaip ir daugumos kitų vėžinių susirigimų, taip ir žarnyno vėžio ligos gydyme svarbų vaidmenį atlieka komandinis gydytojų darbas.
„Gydymas dažnai būna kompleksinis, todėl gydymo taktiką konkrečiu atveju sprendžia speciali komisija, į kurios sudėtį įeina: chirurgas, onkologas-chemoterapeutas, onkologas-radioterapeutas, radiologas ir pagal reikalą kiti specialistai.
Pagrindinis gydymo būdas yra chirurgija – naviko pašalinimas. Vis labiau populiarėja minimaliai invazyvūs chirurginio gydymo būdai, kai operacija yra atliekama su minimaliais pjūviais.
Tokiais atvejais pacientams mažiau skauda, jie greičiau atsigauna po operacijų, nors onkologiniai gydymo rezultatai yra tokie patys”, – priduria pašnekovas.
Visgi, pasak J. Kuliavo, žarnyno vėžiui kelią užkirsti gali ir tam tikra prevencija. Anot jo, pagrindinė prevencija – stengtis daryti įtaką galimiems keisti rizikos veiksniams bei save atidžiai stebėti ir atlikti tyrimus tais atvejais, kuomet rizikos veiksnių pakeisti negalite. Taip pat gydytojas priduria, kad yra be galo svarbu dalyvauti vykdomoje ankstyvosios diagnostikos programoje.
