Pasak gydytojos, pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau nei milijonas naujų skrandžio vėžio susirgimų bei kiek daugiau 700 tūkstančių mirties atvejų nuo šios ligos. Europos šalyje per metus fiksuojami apie 140 tūkstančių naujų ligos atvejų, iš kurių net 100 tūkstančių kasmet baigiasi mirtimi.
„Sergamumas skrandžio vėžiu skirtinguose geografiniuose regionuose reikšmingai skiriasi, tačiau Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu išlieka didelis – kasmet diagnozuojama apie 800 naujų atvejų. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Pastebima, kad vyrai šia liga serga dažniau negu moterys“, – teigia gydytoja onkologė-chemoterapeutė A. Ranceva.
Santaros klinikų gydytoja taip pat priduria, kad kiekvienais metais vis dažniau yra pastebimas skrandžio vėžio nustatymas jaunesnio amžiaus pacientams, kuriems liga pasireiškia agresyvesne ligos forma bei eiga:
„Nors sergamumas skrandžio vėžiu pasaulyje mažėja, ši liga išlieka penkta dažniausia onkologinė liga bei trečia mirties nuo onkologinių ligų priežastis. Skrandžio vėžys – tai skrandyje prasidedanti piktybinė liga, galinti išplisti į bet kurį kitą organą. Apie 90–95 proc. visų skrandžio vėžio atvejų sudaro adenokarcinoma, dažniausias skrandžio vėžio tipas, kuris prasideda skrandžio gleivinės epitelio liaukinėse struktūrose.
Ligai progresuojant, navikas gali prasiskverbti pro visus skrandžio sienelės sluoksnius, patekti į kraujotakos sistemą, limfagysles ir išplisti į gretimus organus. Pasitaiko ir retesnių skrandžio vėžio tipų – skrandžio limfomos, neuroendokrininiai navikai, gastrointestinės stromos navikai.“
Ligą sukeliančios priežastys
Gydytoja A. Ranceva tikina, kad skrandžio vėžio ligos atsiradimą lemia ne vienas ir ne du veiksniai, jų yra net keli, kurie veikia kompleksiškai. Būtent dėl šios priežasties išskirti vieną priežastį, dėl ko pacientas susirgo skrandžio vėžiu yra neįmanoma.
Visgi, yra ir daug įvairių bei skirtingų skrandžio vėžio riziką didinančių veiksnių. Pagrindinės priežastys, anot gydytojos onkologės-chemoterapeutės yra šios:
„Helicobacter pylori“ infekcija – dažniausiai sukelia distalinės skrandžio dalies pažeidimą, padidina tikimybę susirgti skrandžio vėžiu 3–6 kartus;
mityba, kurioje vyrauja daug druskos, sūrūs, rūkyti gaminiai, nitratai;
mityba, kurioje mažai vaisių ir daržovių;
antsvoris ir nutukimas;
mažas fizinis aktyvumas;
rūkymas, alkoholio vartojimas;
gastroezofaginio refliukso liga (GERL);
ilgalaikis skrandžio uždegimas (gastritas);
šeiminė onkologinė anamnezė;
paveldimi vėžio sindromai;
darbas kenksmingomis sąlygomis – akmens anglies kasyba, metalo, dulkėta aplinka, esanti medžio apdirbimo pramonėje, cemento pramonė;
jonizuojančioji spinduliuotė;
stresas, pastovi nervinė įtampa.
Skrandžio vėžio simptomai
Ši onkologinė liga yra vadinama klastinga todėl, kad dažniausiai ji yra diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Taip nutinka todėl, kad yra sunkiai pastebimi ankstyvieji ligos simptomai.
„Pacientai, sergantys ankstyvąja skrandžio vėžio stadija, dažniausiai neturi specifinių simptomų. Pirmieji požymiai, tokie kaip bendras silpnumas, sunkumo jausmas pavalgius, lengvas pykinimas, rėmuo, dažnai būna neapibrėžti, būdingi kitoms ligoms, todėl pacientai dažnai nekreipia į juos dėmesio.
Tačiau jei šie simptomai vargina nuolat, kartojasi, reikalauja gydymo vaistais, pacientas turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti papildomi išsamesni tyrimai skrandžio vėžio diagnozei atmesti“, – įspėja gydytoja A. Ranceva.
Pradiniai skrandžio simptomai gali būti atpažįstami tokiais požymiais kaip: pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, pilnumo jausmas suvalgius nedidelį maisto kiekį, rėmuo, deginimo jausmas, pykinimas, apetito stoka, bendras silpnumas.
Progresuojanti liga ilgainiui sukelia ir kitus simptomus, kurie nebūtinai yra tiesiogiai susiję su virškinimo sistema:
„Atsiranda progresuojantis skausmas epigastriumo srityje, vėmimas, apsunkintas rijimas, skrandžio turinio atpylimas, rūgštus skonis gerklėje bei graužimas. Taip pat pacientai pastebi svorio kritimą be priežasties, kraujavimą iš virškinamojo trakto, juodos spalvos išmatas. Gali būti nustatoma anemija, žemesnis už normalų hemoglobino kiekis kraujyje, kuri pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu ar dusuliu.“
Plisdamas skrandžio vėžys lokaliai paveikia ir kitus audinius, esančius organus. Skrandžio vėžio metastazės dažniausiai randamos pilvaplėvėje, kepenyse, kiaušidėse, limfmazgiuose, o taip pat gali išplisti ir į kitus organus. Su išplitimo rizika gali būti taip pat susiję ir šie simptomai:
navikui išplitus pilvaplėvėje, pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, todėl didėja pilvo apimtis, didėja svoris, tampa sunku kvėpuoti;
navikinėms masėms sutrikdžius tulžies nutekėjimą tulžies latakais atsiranda gelta;
vėžiui metastazavus į kepenis, galima užčiuopti padidėjusias kepenis po dešiniu šonkaulių lanku;
navikui metastazavus į limfmazgius, jie didėja, sukietėja, jungiasi į konglomeratus. Padidėjusius limfmazgius galima užčiuopti virš raktikaulio, aplink bambą, pažastyse;
taip pat gali pasireikšti įvairūs paraneoplastiniai sindromai dėl skrandžio vėžio išskiriamų medžiagų į organizmą: įvairūs odos pokyčiai, inkstų funkcijos sutrikimai, krešėjimo sistemos sutrikimai (trombozės), kraujagyslių ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai (hiperkalcemija).
Gydymas
Santaros klinikų gydytoja įspėja, kad pastebėjus skrandžio vėžiui būdingus simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs nusiskundimus ir objektyvius apžiūros duomenis paskirs reikiamus tyrimus.
„Įtariant skrandžio vėžį rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinio virškinimo trakto ištyrimą –gastroskopiją. Tai jautriausias ir specifiškiausias tyrimo metodas diagnozuojant skrandžio navikus. Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, pastebėjęs įtartinus pakitimus paima nedidelius gleivinės audinio gabalėlius histologiniam ištyrimui.
Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio“, – paaiškina Onkologijos chemoterapijos skyriaus gydytoja onkologė-chemoterapeutė Anastasija Ranceva.
Jeigu histologiškai pacientui yra patvirtinamas skrandžio vėžys, žmogus yra nukreipiamas į specializuotą onkologinę pagalbą teikiančią įstaigą, kurioje bus atlikti papildomi radiologiniai bei kiti diagnostiniai tyrimai naviko išplitimui įvertinti, nustatyta ligos stadija bei parengta tolimesnė gydymo taktika:
„Skrandžio vėžio stadija įvertinama pagal naujausią Tarptautinę piktybinių navikų TNM klasifikaciją priklausomai nuo naviko dydžio (T), išplitimo į limfmazgius (N) bei į kitus organus (M). Iš viso išskiriamos keturios ligos stadijos (I-IV), kurios skiriasi savo prognoze.
Esant ankstyvai I ligos stadijai 5-ių metų išgyvenamumas siekia apie 98%, o pacientų sergančiųjų išplitusiu skrandžio vėžiu (IV ligos stadija) prognozė išlieka bloga – 5-ierių metų išgyvenamumas siekia apie 23%. Todėl šiandien išplitusio skrandžio vėžio gydymas išlieka aktuali problema ir iššūkis kiekvienam onkologui.“
Kiekviena paciento būklė yra įvertinama individualiai ir pagal ją yra parenkamas tinkamiausias skrandžio vėžio gydymas. Gydytoja onkologė-chemoterapeutė pasakoja, kad kiekvieną pacientą įvertina didelė gydytojų komanda, kurią sudaro: gydytojai chirurgai, onkologai-chemoterapeutai, radiologai, patologai, onkologai-radioterapeutai, dietologai bei kiti specialistai. Pasak jos, kompleksinis požiūris į skrandžio vėžio gydymą leidžia pasiekti geriausius gydymo rezultatus.
„Esant ankstyvam I stadijos skrandžio vėžiui pagrindinis gydymas yra chirurginis: gali pakakti procedūros, kai navikas yra pašalinamas endoskopijos metu arba atliekama operacija, kurios metu pašalinamas navikas kartu su regioniniais limfmazgiais.
Esant lokaliai pažengusiam skrandžio vėžiui (II-III) taikomas kompleksinis gydymas: chemoterapinis arba retais atvejais chemospindulinis gydymas derinamas kartu su chirurginiu gydymo metodu, kai atliekama didelės apimties radikali operacija, kurios metu pašalinamas visas skrandis arba jo dalis kartu su regioniniais limfmazgiais“, – teigia pašnekovė.
Be to, neretai specializuotuose vėžio gydymo įstaigose Lietuvoje taip pat vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvaujantys pacientai turi galimybę gauti naujausią, eksperimentinį gydymą esant skrandžio vėžiui.
Visgi, kaip ir daugumai kitų ligų, taip ir skrandžio vėžio ligos kelią gali užkirsti tinkama prevencija. Santaros klinikų gydytoja Anastasija Ranceva ramina, kad nors skrandžio vėžio diagnozė bei prognozė neabejotinai gąsdina, tačiau anksti diagnozavus ligą bei laiku pradėjus gydymą galima pasiekti gerų rezultatų:
„Lietuvoje nėra skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, kuri taikoma esant storosios žarnos, krūties, prostatos vėžio atveju.
Todėl itin svarbu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus įtartiniems požymiams ar simptomams būtinai atlikti tyrimus. Jie gali padėti nustatyti tikslią diagnozę ir užkirsti kelią skrandžio vėžio vystymuisi. Sveika gyvensena, tinkama mityba ir neabejingas požiūris į savo sveikatą padės sumažinti riziką susirgti skrandžio vėžiu.“
