Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus siaučiant COVID-19 pandemijai ši tendencija tęsėsi ir paskiepytų vaikų skaičius šalyje dar labiau sumažėjo.
„Tai kelia riziką, kad „atsinaujins“ tokios ligos kaip tymai, raudonukė, difterija ir kitos“, – įspėja NVSC.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kelia tikslus išlaikyti ne mažesnes nei 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, skiepijimas nuo tymų ir raudonukės turėtų apimti nemažiau nei 95 proc. vaikų.
Specialistai primena, kad Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.
NVSC duomenimis, pernai, lyginant su 2020 metais, sumažėjo skiepijimo aprėptys net nuo 13 užkrečiamųjų ligų ir tik nuo vienos – meningokoko B infekcijos – paskiepyta nežymiai daugiau, nei ankstesniais metais.
2021 metais paskiepyta mažiau vaikų nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito – tik 88,4 proc. dvejų metų amžiaus grupėje ir 88,37 proc. septynerių metų amžiaus grupėje.
„Kadangi skiepijimo aprėptys nuo šių ligų nesiekia rekomenduojamų 95 proc., kyla reali grėsmė atsirasti tymų atvejams, kilti protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų“, – pabrėžia NVSC.
Pasak centro, mažėjant skiepijimo aprėptims, daugėja pažeidžiamų ir ligoms imlių kūdikių ir vaikų, taip kyla grėsmė ne tik tymų ar raudonukės, bet ir kokliušo, difterijos sugrįžimui.
Specialistai pabrėžia, kad vaikų profilaktinio skiepijimo atidėjimas, pertrūkiai, atsisakymas skiepyti vaikus, gali sukelti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, sudėtingas komplikacijas ir netgi pačias blogiausias išeitis.
