Šeštąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų šeštąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Telšių administracinėje teritorijoje. Šių metų šeštąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 242 asmenys. Iš jų – 33 asmenys iki dvejų metų, 141 asmuo – 2-17 metų, kiti – suaugusieji. Hospitalizuotos trys nėščiosios.
Vienuolika asmenų gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
Gripo epidemiją skelbia šios savivaldybės
Šiuo metu gripo epidemija paskelbta 30 šalies savivaldybių: Kauno, Birštono, Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miesto savivaldybėse ir Prienų, Raseinių, Švenčionių, Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos, Ukmergės, Lazdijų, Joniškio, Šilalės, Kazlų Rūdos, Šilutės, Ignalinos, Visagino, Marijampolės, Telšių, Jurbarko, Kauno, Akmenės, Šakių, Vilkaviškio, Mažeikių, Kretingos rajono savivaldybėse.
Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams.
Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu?
Medikai sutartinai tvirtina, kad būtina laikytis higienos vėdinti patalpas ir primena visiems, kad gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Koks gydymas? Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
