Įprastai padidėjusiu nuovargiu, vitaminų ir saulės trūkumu pasižymintį laikotarpį šiemet sunkina užtrukęs darbas iš namų, sumažėjęs bendravimas, baimė dėl sveikatos, nežinomybė dėl ateities ir vis grįžtanti žiema. Psichologai jau skambina pagalbos varpais apie prastą gyventojų emocinę būklę, o patekti pas specialistą gali būti misija neįmanoma, rašoma pranešime spaudai.
Emocijas veikia gebėjimas priimti pokyčius
Psichologė Vigita Rakauskienė pažymi, kad pavasarinį nuovargį ir depresiją lemia oro, gamtos, aprangos pokyčių sukeltas stresas. Anot specialistės, ar šis stresas virsta į emocinį nuovargį lemia tai, kiek esame pasirengę priimti pokyčius. Todėl pandemijos metai pavasarinį nuovargį ištiko daugiau žmonių nei įprastai.
„Nuovargis, silpnumas, stresas ir nežinomybė dėl ateities, nerimas ir liūdesys, kaltės ir vienatvės jausmas, baimė ir pesimizmas – tai žmonės patiria dėl besitęsiančių įvykių pasaulyje. Karantinas pakeitė darbo ir poilsio ritmą, sumažino fizinį aktyvumą, atsirado nemiga ir apetito pasikeitimai, o visa tai silpnina mūsų imunitetą ir neigiamai veikia psichologinę savijautą, todėl šiuo metu daugelio patiriami pokyčiai padidino riziką pasireikšti pavasarinei depresijai“, – sako V. Rakauskienė.
Psichologė pastebi, kad šiuo laikotarpiu sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas šiemet susiduria su pavasariniu nuovargiu. Vis dėlto V. Rakauskienė atkreipia dėmesį į Vilniaus Universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktą tyrimą, kuris išryškino kelias grupes, labiau linkusias į sunkias emocijas per pandemiją.
„Tyrėjai atskleidė, kad blogiau jautėsi žmonės, esantys prastesnėje finansinėje situacijoje. Taip pat – labiau ekstravertiški žmonės, kuriems reikia daugiau kontaktų su kitais. Jie patiria sustiprėjusį vienišumą. Kita vertus, intravertai jaučiasi geriau. Emocinės būsenos blogėjimas taip pat labiau būdingas studentams ir mokiniams. Be to, didesnį neigiamą poveikį patiria tie, kurie apskritai labiau linkę į kintančias neigiamas emocijas – liūdesį, pyktį, gėdą ar kaltę“,– sako psichologė.
Slopinti nerimą padeda valerijonas
Sustiprėjusius gyventojų emocinius iššūkius šį pavasarį pastebi ne tik psichologai, bet ir vaistininkai. Gyventojai vis dažniau kreipiasi pagalbos, pajutę išaugusį nerimą, miego sutrikimus. Apie pavasarinį nuovargį vaistininkams signalizuoja ir skundai padidėjusiu kraujospūdžiu bei mėšlungiu.
„Pastebime, kad šį pavasarį žmonėms yra daug sunkiau, nei prieš gerus metus. Antrojo karantino metu taip pat pastebėjau, kad į vaistinę dėl pervargimo simptomų ateina nemažai jaunų, maždaug 25–30 metų žmonių, taip pat kreipiasi ir šiek tiek vyresni, nuo 40 iki 60 metų“, – sako vaistininkė Šarūnė Borkertė.
Jaučiant nerimą, vaistininkai pirmiausia rekomenduoja į pagalbą pasitelkti žolinius preparatus, ypač – gyventojams puikiai žinomą, vieną seniausių vaistinių augalų – valerijoną. Būtent šis augalas pasaulyje plačiausiai vartojamas nervinės įtampos malšinimui.
Vartojant augalinius preparatus: arbatas, maisto papildus, turinčius savo sudėtyje valerijono, reikia vartoti reguliariai, todėl prireiks kantrybės ir nuoseklumo. Jaučiant pavasarinį nuovargį ir siekiant stresą numalšinti greičiau ir efektyviau, labiau tinkama valerijonų tinktūra, kurioje esantis etanolis padeda valerijono vaistines savybes organizmui įsisavinti kur kas greičiau.
„Valerijonas veikia raminančiai, sumažiną nerimą, atpalaiduojančiai veikia, turi raminamąjį poveikį, todėl padeda ir lengviau užmigti. Taip pat jis atpalaiduoja raumenis, kas aktualu dėl patiriamo streso susidarius mėšlungiui. Šis natūralus augalas sureguliuoja kraujospūdį, nes mažina nerimą, stresą, raumenų susitraukimus, kurių net patys nevaldome, kaip pavyzdžiui nugaros raumenų įsitempimą. Tokiais atvejais valerijonas mažina spazmus. Ieškant natūralių būdų sau pagelbėti, valerijonas yra pirmasis pasirinkimas“, – pasakoja vaistininkė Š. Borkertė.
Vaistininkė taip pat priduria, kad ilgą laiką jaučiant nuovargį ir nervinę įtampą, valerijonų tinktūrą vartojant pagal specialistų rekomendacijas, be pertraukos tai galima daryti net mėnesį.
Gali padėti ir visiems prieinami pagalbos būdai
Vaistininkė akcentuoja ir nieko nekainuojančių metodų naudą: daugiau būti gryname ore, didinti fizinį aktyvumą, naudos atneša net ir nuotolinis bendravimas. „Šiais būdais organizme gaminasi teigiami hormonai, kurie turi įtakos mūsų nuotaikai tokie, kaip nuotaiką pakeliantis serotoninas. Kuo daugiau tą savo vidinį pozityvumo variklį užvesime, tuo mažiau turėsime problemų dėl nerimo ir įtampos“, – pažymi Š. Borkertė.
Psichologė V. Rakauskienė prideda, kad emocinę būklę taip pat gerina taisyklinga mityba, naujos veiklos, kaip šokio – judesio terapija, piešimas ar terapinis rašymas. „Galiausiai, reikia nebijoti prašyti pagalbos – nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos. Ir gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu“, – akcentuoja psichologė.
Pavasarinio nuovargio simptomams užsitęsus, derėtų kreiptis į gydytoją, kuris, įvertinęs būklę, gali skirti rimtesnį gydymą.
„Apie pervargimą signalizuoja tai, kad tu to niekaip negali pakeisti. Jei matome, kad žmogui nepadeda augaliniai preparatai, išėjimas į lauką, nei joks kitas fizinis aktyvumas, galime nujausti, kad tai yra pervargimas, kurį nuo nuovargio skiria plonytė riba. Tuomet jau derėtų kreiptis psichologo pagalbos“, – sako vaistininkė Š. Borkertė.
