Yra didmiesčių, pastatytų tarsi ne žmonėms o automobiliams, yra sostinių, kurias ilgainiui okupuoja ir nužmogina pramonė arba didysis verslas. Gražuolė Praha išvengė visų šių permainų, atsispyrė pagundoms ir išsaugojo autentišką dailų veidą. Net Antrasis pasaulinis karas jos nesudarkė, nors gerokai praretino senuosius miesto gyventojus.
Legenda apie Libušę
Prahos pavadinimo kilmė ligi šiol yra mįslė. Greičiausiai jį nulėmė Vltavos slenksčiai (čekiškai – prah), buvę prie upės brastų. O sena čekų legenda byloja, kad išmintingoji čekų kunigaikštytė Libušė, valdžiusi po tėvo Kroko (beje, Krokuvos įkūrėjo) mirties, nusiuntė tarnus į girą, o šie ten rado žmogų, skaptuojantį trobelės slenkstį (čekiškai – proh). Ten ilgainiui iškilo Prahos miestas, jau X a. tapęs Čekijos valstybės sostine.
Anot etnologų, ši legenda atspindi čekų genčių perėjimą nuo matriarchato prie patriarchato, kuris taip ir neįsigalėjo. Ir po Libušės mirties čekės siekė nepriklausomybės nuo vyrų, tam net pastatė Devino tvirtovę, kurios vyrija ilgai negalėjo paimti. Ir šiandien čekės, palyginti su kitomis slavų tautų moterimis, išsiskiria savarankiškumu ir nepriklausomu būdu. Tai pastebima ir Prahoje, garsioje alinėmis: jose lankosi ir gerai jaučiasi ne tik prahiškiai, bet ir prahiškės.
„Išties Prahoje oras kvepia pavasariu ir laisve, – šypsojosi vilnietė Liudvika, ką tik ten praleidusi savaitgalį. – Šiame mieste jautėmės labai gerai ne tik todėl, kad skaisčiai švietė saulė ir ėmė skleistis magnolijų pumpurai. Ten nesi suvaržytas, kaip neretai pasitaiko atvykus į svetimą miestą, kurio papročių ir ypatumų dar nepažįsti ir dėl to esi pažeidžiamas. Priešingai, turistai Prahoje vietinių yra gerbiami, paslaugos jiems teikiamos be jokio išskaičiavimo. O jie savaitgaliais į tą miestą plūsta upėmis! Net lietui lyjant Karlo tiltas per Vltavą buvo pilnas turistų – jiems grožėtis Praha lietus netrukdė.“
Prahos žydai ir Golemo legenda
Praha laikoma vienu gražiausių Europos miestų, o čekai nėmaž nesidrovėdami vadina ją gražuole. Šis miestas brangus ir žydams, kurių iki Antrojo pasaulinio čia gyveno itin daug, jiems priklausė ištisi senamiesčio kvartalai. Anot žydų legendos, būtent čia, ant Vltavos kranto, rabinas Jehuda Levis ben Becalelis su Dievo ir 4 stichijų pagalba buvo sukūręs Golemą – molinį tarną milžiną, kurio liekanos neva iki šiol dūlo užmūrytos Staranovos sinagogoje. Ši legenda tapo žymaus rašytojo Gustavo Meyrinko romano „Golemas“, tapusio pirmuoju XX a. bestseleriu, pagrindu. Liudvika sakė prie Staranovos sinagogos mačiusi visą būrį žydų ortodoksų: šie čia suvažiuoja iš viso pasaulio pasimelsti ir aplankyti tautiečių kapus.
Anot Liudvikos, visuomeninis transportas Prahoje labai patogus, gana nebrangus ir įvairus: be vilniečiams įprasto, yra metro, tramvajus, funikulierius. Iš oro uosto iki centro dviese atvykome maždaug už dešimt litų ir ketinome išsinuomoti automobilį, tačiau netrukus supratome, kad pėsčiomis apžiūrėti šį miestą sveikiau ir patogiau, Nemažas Čekijos sostinės centras ir senamiestis ypač palankus pėstiesiems, o miesto transporto schema greitai įkandama ir patogi. Prahos senamiestis, anot pašnekovės bendrai paėmus, yra penkiaaukštis, gatvelės siauros, tad klaidžiodamas pėsčiomis gali jį apžvelgti labai nuodugniai.
Pašnekovė pasakojo, kad Prahos senamiestį puošia mažos kepyklėlės, parduotuvėlės, užkandinės, alinės, dirbtuvėlės, kurių kiekviena turi savo originalią iškabą, vitriną. „Ten esi aptarnaujamas su meile, ir dažnai tai daro patys savininkai. Štai senyva čekė savo kepyklėlėje tarsi namuose kepa riestainius: viską gali stebėti, paskui ir ragauti, o kvapai tvyro tokie, kad sunku atsispirti, – pasakojo pašnekovė, pastebėjusi, kad ypač populiarus mieste yra katės simbolis.
Be mėsos – nė iš vietos
Anot lietuvių turistės, čekų virtuvė yra soti, joje vyrauja mėsiški patiekalai. Vegetarams, juolab veganams, Prahoje bus riesta: čekiškas stalas nukrautas mėsa, o pirmas patiekalas dažniausiai yra guliašo sriuba. „Jeigu antru patiekalu užsisakysite bramboraką, t. y. rūkytą kiaulienos plokštainį, arba rkžeką , čekišką šnicelį, arba svickovą , keptą kiaulienos nugarinę – visais atvejais gausite gerą mėsos gabalą be jokio garnyro ir daržovių, kurių teks paprašyti atskirai“, – juokėsi pašnekovė.
Anot Gineso rekordų knygos, Prahos Hradas yra didžiausia pasaulyje tvirtovė. Šv. Vito katedra, gotikinės architektūros šedevras Hrade, Prahos arkivyskupo rezidencija, buvo statomas net 600 metų. Čia ilsisi Čekijos karalių ir arkivyskupų palaikai, saugomos karališkos regalijos.
Prahoje apstu gražių aikščių ir fontanų, o didžiausia yra Vaclavo aikštė, laikoma miesto širdimi – svarbiausių visai šaliai įvykių vieta. Kiekvienas turistas skuba paspoksoti ir į Prahos kurantus, įrengtus Staramiasto rotušės bokšte. Garsusis laikrodis ne tik muša valandas, bet ir rodo metus, mėnesį, dieną, Saulės ir Mėnulio tekėjimo ir laidos laiką, Zodiako ženklų padėtį. O kartu „surengia“ mažą spektaklį: apaštalų skulptūrėlės juda ratu, pro langelius abejingai žvilgčiodamos į mūsų beprotiškai skubantį pasaulį.
Didingą Karlo tiltą, taip pavadintą karaliaus Karlo IV garbei, puošia net 30 skulptūrų. Tiltu driekiasi karališkasis kelias, kuriuo 1420 m. sukilėliai husitai, Jano Huso pasekėjai, įsiveržė į miestą. Šiandien šiuo tiltu kasmet taikiai prabėga žymiojo Prahos maratono dalyviai.
