Kada pradėti ir baigti lesinti paukščius? Konkrečias datas įvardinti yra sudėtinga, nes jos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto.
Vienais metais šalčiai apgula Lietuvą ar pavasaris ateina anksčiau, kitais – vėliau. Smulkieji sparnuočiai be didesnių problemų maisto gali susirasti iki tol, kol paspaudžia didesni šalčiai ar neapledėja augalai, kurapkos – kol neįšalusi ar storu sniego sluoksniu nepadengta žemė, vandens paukščiai – kol neužšalę dideli vandens telkinių plotai, kai kurie plėšrieji ir pelėdiniai – kol laukuose atvirai (ne po sniegu) šmirinėja graužikai, gausu smulkiųjų sparnuočių, vandens telkiniuose būriuojasi vandens paukščiai.
Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius tada, kai paspaudžia pirmasis rimtesnis šaltukas ar gausiai iškrenta sniegas. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Šiuo laiku jie maisto susiranda patys. Ypač ši problema išryškėja lesinant vandens paukščius – gulbes, antis, ir laukius. Paukščiai pripranta prie žmonių atnešamų „dovanėlių“ ir šąlant vandens telkiniams nesiruošia išskristi. Tokie paukščiai dažniausiai pasmerkti žūčiai. Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą ir tik visiškai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Ir pradėti lesinti galima tada, kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Kitu atveju paukščiai susiranda maisto patys. Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikaitaliojančių oro sąlygų, kai tai atšyla, tai vėl stipriai šąla. Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai – jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ir specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų ir tuomet vėl greitai prisimenama jūsų pagalba. Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Žiemos pradžioje neretas imasi šios globėjiškos veiklos, tačiau ne visiems užtenka entuziazmo pabaigti pradėtą darbą. Ir dažniausiai taip atsitinka antrojoje žiemos pusėje, kai paukščiams pagalba yra reikalingiausia. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustosite lesinti paukščius per pačius šalčius, didelė tikimybė, kad daugelis jų žus. Įvertinkite savo finansines ir laiko galimybes. Jeigu matote, kad pastoviai lesinti paukščių negalėsite, tai geriau ir nepradėkite.
Kuo lesinti paukščius?
Jei norite į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas bei jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnį asortimentą pasiūlysite, tuo sveikiau bus patiems paukščiams, o jūs sulauksite didesnės paukščių įvairovės.
Tinka šie produktai: saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, balta duona, varškė, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, nesaldinti avižiniai dribsniai. Taip pat sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl baltos duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti.
Netinka šie produktai: sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų maistas, negalima duoti siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų.
Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Netinkama juoda (ruginė) duona, sūrūs lašiniai.
Paukščiams išgyventi žiemą galite pagelbėti ne tik įrengdami lesyklas, bet ir sodindami kai kuriuos krūmus ar medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis. Jei nenuskinsite visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai. Jiems naudingos įvairių rūšių ir veislių gudobelės, agrastai, juodieji serbentai, vynvyčiai, sausmedžiai, vynuogės ir kt. Tiesa, ant daugumos medžių ir krūmų uogos ar vaisiai išbūna neilgai, tik iki žiemos vidurio – juos nulesa paukščiai arba jie nukrenta. Tačiau nelikus vaisių bei uogų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.
