Tačiau ne visuomet pavyksta išsirinkti kokybiškus baldus, nors prekybos centre jie gali atrodyti kiek kitaip... Ką tokiu atveju turėtų žinoti kiekvienas pirkėjas?
Apie vartotojų teises ir ką daryti įsigijus nekokybiškus baldus kalbamės su prekybos centro „Baldų rojus“ vadovu Aurelijumi Sabaliausku ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiąja specialiste Snieguole Sližyte
Garantija baldams
Pagal galiojančius teisės aktus visais atvejais (ne tik baldų) pardavėjas garantuoja daiktų kokybę. Tai reiškia, kad prieš įsigyjant prekę ji turi atitikti sutartyje numatytas sąlygas ir pardavėjas pardavimo metu garantuoja, kad nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto negalima naudoti tam tikslui, kuriam ketinate naudoti. Prekė yra tinkamos kokybės, jeigu ji atitinka įprastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius.
„Kiekvienas pirkėjas turi žinoti, kad kiekvienam įsigytam baldui galioja 2 metų garantija. Nesvarbu, ar tai yra numatyta pirkimo sutartyje, ar nėra. Tai garantuoja Lietuvos įstatymai. Kiekvienas jūsų įsigytas daiktas automatiškai turi garantiją“, - kalbėjo A. Sabaliauskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai išskiria ir dar vieną garantijos rūšį – sutartinę garantiją.
„Ši garantija yra papildoma, kuri yra suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą. Sutartinės garantijos trukmę ir sąlygas nustato pardavėjas. Tuo tarpu vartotojui taikoma garantija pagal įstatymą negali varžyti vartotojų teisių, įsigijus netinkamos kokybės prekę, kurios nustatomos teisės aktuose“, - kalbėjo S. Sližytė.
„Surenkami baldai“
Kai kurie baldus siūlantys prekybos centrai neakcentuoja vieno labai svarbaus dalyko – naują baldą susirinkti teks jums patiems. Gali atrodyti, kad tai yra lengva užduotis. Tačiau dažnai susiduriame su situacija, kai baldas sulūžta būtent dėl to, nes pirkėjas nekokybiškai pats surinko savo naujus baldus. Kaip elgtis tokiu atveju?
Kaip teigia prekybos centro „Baldų rojus“ vadovas – viskas priklauso nuo jūsų.
„Įprasta, kad kai kurie baldai gali būti surenkam: prie stalo prisukamos kojos ir panašiai. Tačiau yra ir labai sunkiai surenkamų baldų. Žmonėms patiems tenka iš dalių susirinkti sudėtingas konstrukcijas, o neturint tinkamų gebėjimų tokia užduotis gali būti neįmanoma ir kartais baigiasi tuo, kad po kelių mėnesių tokį baldą tenka keisti nauju. Pinigų niekas negražina, nes tai nėra gamintojo ar pardavėjo atsakomybė“, - kalbėjo A. Sabaliauskas.
Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją, kad jam būtų gražinti pinigai ar daiktas pakeistas nauju. Tačiau reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę vartotojas turi teisę tik tuo atveju, jeigu prekei nustatytas esminis gedimas, t. y. gamyklinis defektas. Nustatyti, ar jūsų prekė turi gamyklinį defektą - labai sunku, o ir dažnai patys žmonės sugadina baldą surinkdami patys savo jėgomis.
Baldas sulūžo! Ką daryti?
Prekybos centro „Baldų rojus“ vadovas Aurelijus Sabaliauskas įsitikinęs, kad sulūžus neseniai įsigytam baldui ar pamačius kitus nekokybiško baldo požymius geriausia būtų iškart kreiptis į pardavėją.
„Rekomenduočiau iškart kreiptis į pardavėją ir su juo konsultuotis. Baldai lūžta dėl įvairių priežasčių - tai gali būti ir pačio vartotojo kaltė, gali būti ir gamyklinis brokas. Tikrai nerekomenduoju taisyti baldų savo jėgomis, nes tai iki minimumo sumažina galimybę nekokybišką baldą pakeisti kokybišku ar atgauti pinigus“, - kalbėjo A. Sabaliauskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė taip pat rekomenduoja pirmiau kreiptis į pardavėją.
„Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, vartotojas pirmiausia turi kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimus, o ne pats bandyti taisyti sugedusį daiktą. Jeigu nepavyksta išspręsti kilusio ginčo žodžiu, pirkėjas turi kreiptis į pardavėją raštu. Pardavėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais“, - kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistė.
Jeigu vartotojas pats imasi iniciatyvos atsiradusių daikto trūkumų šalinimui to nesuderinęs su pardavėju, pastarasis, įvertinęs daikto mechaninius pažeidimus, atsiradusius dėl vartotojo kaltės, turi teisę atsisakyti tenkinti vartotojo keliamus reikalavimus. Pagal Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 13 punktą, jeigu pardavėjas įrodo, kad prekės trūkumų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles, tokia prekė nekeičiama, neatlygintinai trūkumai nešalinami ir pinigai negrąžinami.
