Šie virusai plinta oro lašeliniu būdu sergančiam žmogui čiaudint ar kosėjant, taip pat per daiktus, paviršius. Virusai, patekę į organizmą per nosį ar burną, pradeda daugintis kvėpavimo takuose. Paprastai žmogaus imuninė sistema reaguoja ir pradeda kovoti su virusu, tačiau ne visada sugeba su juo susidoroti ir virusas plinta toliau. Suaugęs žmogus peršalimo ligomis perserga keletą kartų per metus, vaikus ši liga gali kamuoti ir dešimt, dvylika kartų per metus.
Peršalimo simptomų mažinimas
Peršalimas nėra pavojinga liga, tačiau labai nepatogi: pradžioje kankina čiaudulys, nosies niežulys, sloga, gerklės skausmas, vėliau gali pasireikšti ir stipresni simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, galvos skausmas, bendras silpnumas. Paprastai ši liga trunka nuo kelių dienų iki savaitės, bet, jei nėra laikomasi tinkamos higienos ir gydymo rekomendacijų, gali kilti komplikacijų, pavyzdžiui, sinusitas, bronchitas ar plaučių uždegimas, o gydymas truks gerokai ilgiau. Peršalimo ligos nėra gydomos, mes galime tik sumažinti jų simptomus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į simptomų mažinimo vaistų sudėtines dalis, nes netinkamai vartojami vaistai gali rimtai pakenkti sveikatai.
Šiandien turime ypatingai didelį įvairių vaistinių preparatų, skirtų peršalimo ligų simptomų mažinimui, pasirinkimą. JAV atliktas tyrimas* parodė, kad net 40 proc. pacientų, vartojančių vaistinius preparatus tablečių pavidalu, susiduria su sunkumais jas nuryjant. Pacientai jaučia blogą skonį, pradeda vengti vaistų vartojimo, taigi, nutraukia vartojimą nebaigę pilno kurso. Todėl gydytojai rekomenduoja rinktis tirpią, pacientui draugišką, formą.
Dažniausiai tokių preparatų sudėtyje yra paracetamolio arba ibuprofeno, kurie priklauso skausmą ir padidėjusią kūno temperatūrą mažinančių vaistų grupei. Kita sudėtinė kombinuotų preparatų dalis – askorbo rūgštis, kuri gali padėti kovoti su peršalimo ligų simptomais. Sloga ir su ja susiję nemalonūs pojūčiai yra vieni dažniausių peršalimo ligų simptomų, tad didelė dalis vaistinių preparatų savo sudėtyje turi antihistamininių preparatų, fenilefrino hidrochlorido, chlorfenamino maleato ar pseudoefedrino hidrochlorido.
H1 antihistamininiai vaistai gali veikti miego ir būdravimo ciklą, dėmesį, atminties ir mokymosi procesą. Įrodyta, kad vartojant pirmos kartos antihistamininius vaistus, dažnai sukeliamas mieguistumas, snaudulys, nuovargis dieną, pablogėja atmintis ir koncentracija. Jei antihistamininiai vaistai vartojami vietiškai – nosies purškalo pavidalu, juos galima naudoti ne ilgiau nei penkias dienas – tyrimai rodo, kad vartojant vaistus ilgiau, yra stebimas vaistų sukeltas nosies paburkimas ir išskyrų tekėjimas, taigi, gali išsivystyti medikamentinė sloga.
Kaip alternatyva vietiškai veikiantiems antihistamininiams preparatams siūlomi chlorfenaminas, terfinadinas ar fenilefrinas, kurie vartojami juos išgeriant ir yra gerai absorbuojami virškinamojo trakto. Šios sudėtinės kombinuotų vaistų dalys slopina čiaudėjimą, rinorėją, nosies gleivinės niežėjimą.
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai vartojami skystos formos preparatai, kurie siūlo iš kelių veikliųjų dalių kombinuotą gydymą, o šalia jų dar papildomai nusiperkama vaistų su paracetamoliu ar ibuprofenu. Svarbu prisiminti, kad paracetamolio perdozavimas yra pavojingas: gali sukelti kepenų nepakankamumą, dėl kurio gali prireikti kepenų transplantacijos ar net ištikti mirtis.
Taigi, kombinuotų geriamų vaistinių preparatų, mažinančių peršalimo ligų simptomus, pasiūla yra tikrai didelė, tad kiekvienas ras jam patį tinkamiausią. Ypatingai svarbu, kad nebūtų vartojami skirtingų gamintojų ar pavadinimų vaistai, o dar šalia jų papildomai vartojamas paracetamolis ar ibuprofenas, kad nebūtų viršyta paros dozė, galinti sukelti pavojingus šalutinius poveikius.
Jei susirgus peršalimo liga per savaitę sveikata nepagerėjo ar net pablogėjo, būtina kreiptis į gydytoją.
*https://jamanetwork.com/journals/jamaotolaryngology/fullarticle/649710
