1 iš beveik 7 žmonių patiria įvairias psichikos sveikatos problemas darbo vietoje, rodo „Mental Health Foundation“ tyrimų duomenys. Užsitęsus blogai emocinei savijautai: kasdien darbe jaučiant įtampą, stresą dėl didelio darbo krūvio, baimę laiku neatlikti užduočių, nepasitenkinimą rezultatais, negalint suderinti darbo ir poilsio ar esant sudėtingiems santykiams su kolegomis bei vadovais, darbuotojas gali „perdegti“.
„Dėl blogos savijautos krenta darbuotojų darbo efektyvumas, jie ima dar labiau save spausti, atsisako asmeninių poreikių, dirba po darbo valandų ar savaitgaliais, o dėl to jėgos dar labiau senka. Tuomet ateina bejėgiškumo jausmas, mažėja savivertė, imama pykti ant savęs, kitų žmonių ir darbinėje aplinkoje galiojančių reikalavimų. Per ilgesnį laiką šie dalykai gali atvesti žmogų iki sunkaus emocinio, fizinio ir psichologinio išsekimo – perdegimo“, – pasakoja Vilma Stundžienė, Kauno „Kardiolitos klinikų“ Psichinės sveikatos centro medicinos psichologė.
Apie prastėjančią emocinę būklę susimąsto per vėlai
Žmonės šiuo metu 6 kartus dažniau nei prieš keletą metų jaučia nuovargį ir stresą, rodo naujausi emocinės sveikatos stiprinimo startuolio „Mindletic“ duomenys.
Tą pastebi ir V. Stundžienė, kurios teigimu į profesionalius psichologus ir psichoterapeutus dėl blogos emocinės savijautos ir psichosomatinių simptomų pastaruoju metu kreipiasi vis daugiau žmonių. Nepaisant to, jie savo būklės dažnai nelaiko perdegimu darbe ir tai įvardija ne iškart.
Medicinos psichologei pritaria ir Kęstutis Mackelis, sveikatingumo paslaugų tiekėjo „Stebby“ vadovas. Jo teigimu, neretai tiek darbuotojai, tiek įmonės konkrečių veiksmų perdegimo darbe padariniams išspręsti imasi pavėluotai.
„Užbėgti įvykiams už akių, kai organizacijoje jau atsirado pirmieji darbuotojų perdegimo atvejai, gali būti per vėlu. Net jeigu komandų vadovams ir yra sudėtinga pastebėti perdegimo simptomus, jie visada turi galimybę užsiimti prevencija ir įvairiais būdais apsaugoti savo komandos narius nuo perdegimo, „tylaus išėjimo“, nerimo bei streso. Abejojantiems įmonių vadovams visada primenu, kad išsaugoti gerą darbuotoją yra pigiau, nei ieškoti ir samdyti naują: skaičiuojama, jog darbuotojo pakeitimo išlaidos gali siekti vidutiniškai 6–9 mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio dydį“, – pasakoja K. Mackelis.
Svarbu didinti psichologinį atsparumą
Pašnekovai sutinka, kad prevenciškai stiprinant žmogaus psichologinį atsparumą galima ne tik laiku pastebėti perdegimo simptomus, bet ir įveikti šį emocinį sutrikimą jam dar nespėjus palikti ilgalaikių pėdsakų asmens pasąmonėje.
„Psichologinis atsparumas – tai gebėjimas priimti tiek teigiamus, tiek ir neigiamus gyvenimo įvykius, atpažinti ir reguliuoti savo emocijas bei problemų sprendimui pasitelkti ne jas, o kritinį mąstymą. Siekiant išlaikyti savo pilnavertiškumą, būtina pasirūpinti ir fiziniais bei psichologiniais poreikiais: įsiklausyti į juos, suprasti ir atliepti. Būdami psichologiškai atsparūs ir dėmesingi sau mes pastebėsime pirmuosius perdegimo ženklus, pavyzdžiui, padidėjusį dirglumą, nepasitenkinimą, klaidas, išsiblaškymą, sumažėjusią motyvaciją ar sulėtėjusį darbo tempą, juos atpažinsime ir savo gyvenime inicijuosime pokyčius“, – sako V. Stundžienė.
Dėmesingo įsisąmoninimo svarbą psichologinio atsparumo ugdyme akcentuoja ir Ieva Vaitkevičiūtė, „Mindletic“ įkūrėja ir generalinė direktorė. Pasak jos, dėmesingumo įsisąmoninimo praktikų metu žmonės sužino apie metodus, skirtus pradėti valdyti stresą, mažinti nerimą ir vidinę įtampą, nuovargį, didinti koncentraciją darbe bei geriau pastebėti artėjančią perdegimo problemą.
„Naujausiais duomenimis, net 27 proc. „Mindletic“ vartotojų domisi specialiai streso ir perdegimo mažinimui skirtomis priemonėmis. Įvairūs terapijos, savęs pažinimo ir savigarbos užsiėmimai padeda žmonėms jaustis užtikrinčiau dėl savo minčių ir emocijų tiek darbinėje aplinkoje, tiek asmeniniame gyvenime, moko juos laiku pastebėti perdegimą ir nuo vieno ekstremumo iki kito svyruojančias emocijas“, – teigia I. Vaitkevičiūtė.
Sprendimai, tinkantys kiekvienam darbuotojui
Kalbant apie psichologinę sveikatą ir perdegimą darbe, vieno universalaus būdo, kaip padėti darbuotojams jaustis geriau, nėra. K. Mackelis pažymi, kad žmonių atsipalaidavimo ir nusiraminimo poreikiai yra skirtingi, todėl tam tikri sprendimai problemai spręsti gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Pastebime tendenciją, kad įmonės visiems savo darbuotojams „išperka“ vienodas emocinio ir fizinio sveikatinimo paslaugas, pavyzdžiui, sporto klubo abonementą, mankštas ar nemokamas psichologų konsultacijas. Kas bus naudinga vienam darbuotojui, galbūt visai netiks kitam, todėl organizacijos verčiau užsiimtų prevencija, edukuotų ir skatintų komandos narius rūpintis savo emocine sveikata, o pasirinkimo laisvę, kaip tai padaryti, paliktų patiems darbuotojams“, – teigia „Stebby“ vadovas.
„Stebby“ platformoje įmonių darbuotojai gali rinktis iš plataus perdegimo riziką padedančių sumažinti paslaugų rato. Tarp jų – ir „Mindletic“ programėlė, įvairios psichologų konsultacijas teikiančios klinikos, masažai, SPA procedūros, įvairios meno terapijos, sporto užsiėmimai ir daugybė kitų veiklų, kurios padeda darbuotojams pagerinti savo emocinę sveikatą bei atrasti darbo ir poilsio balansą.
Medicinos psichologė V. Stundžienė sako, kad užtikrinti geresnę emocinę savijautą, susiduriant su perdegimo darbe simptomais, gali padėti ir reguliari fizinė veikla: „Pastaruoju metu prie kompiuterių dirbantys įmonių darbuotojai tampa vis pasyvesni, kas gali turėti įtakos blogai jų savijautai. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtinta teigiamą fizinio aktyvumo poveikį žmogaus emocinei būsenai: sportas, judėjimas yra susiję su geresne nuotaika, atsipalaidavimu, gerėjančia smegenų veikla, mažėjančiais nerimo ir streso lygiais.“
