Žvynelinė arba kitaip vadinama psoriazė – tai lėtinė ir pasikartojanti liga, kuri pažeidžia odą bei kartais ir sąnarius. Odą išberia raudonais įvairaus dydžio „mazgeliais“, kuriuos aptraukia sausi balsvi žvyneliai.
Vilnietė Ingrida Gečė (29) pasakoja, kad pirmuosius ligos simptomus ji pastebėjo būdama 15-os. Tada apie ligą mergina nieko nežinojo. Kaip sako pati Ingrida, paauglystėje išvaizda tampa svarbiausia, todėl su liga susitaikyti buvo labai sunku.
„Su žvyneline nebuvo labai lengva susitaikyti. Būnant jaunai išvaizda pasidaro ypač svarbi, todėl tikrai patyriau šoką, kai oda pradėjo žvynais dengtis. Bet kažkaip teko tiesiog išgyventi visą tą periodą“, – apie savo patirtis pasakoja ji.
Gydytojai merginai pasiūlė įvairių kovos su liga metodų – teko atsisakyti daug maisto produktų, o vienas iš pasiūlytų metodų buvo tepalai, kurie tik paviršutiniškai maskavo ligą, tačiau tikrojo jos židinio negydė.
„Kai nuėjau pas gydytojus dėl žvynelinės, man pasakė, kad negaliu valgyti tam tikrų maisto produktų – riebesnės kiaulienos, turėjau mažinti saldumynus. Taip pat skyrė tepalus, kuriuos reikėjo tepti kasdien, bet manau, kad tai buvo tiesiog paviršutinis valymas ir pagalba kūnui. Jei valgydavau netinkamai ar mažiau miegodavau, tai ta liga visada sugrįždavo skausmingai“, – prisimena Ingrida.
Psichologiškai sudėtinga liga
Sergant žvyneline, žmogaus kūnas pasikeičia, pasidengia nemaloniais žvyneliais, kuriuos žmonėms kartais gėda rodyti, dėl to žmonės dažnai patiria socialinę izoliaciją, kūną dengia kuo labiau, kad nesimatytų ligos požymių. Ingrida irgi prisimena, kad jaunystėje kurį laiką vengdavo eiti maudytis, kadangi sulaukdavo įkyrių žvilgsnių, kurie versdavo jaustis nekaip.
„Labai gerai prisimenu, kai buvau paplūdimyje. Mano pilvas tada matėsi, tuo metu man buvo apie 40 procentų žvynelinės – ji buvo paplitusi ant pilvo, krūtinės dalies, kojų. Žmonės taip žiūrėjo, kad jaučiausi kaip raupsuotoji. Jie nesuprato, kokį aš skausmą patiriu, kad aš sau nenorėjau tokios ligos“, – prisimena ji.
Vis dėlto emocinis stiprumas ir siekis kalbėti apie savo ligą nugalėjo – Ingrida nevengė su artimaisiais bendrauti apie patiriamą stresą ir pasakoti apie ligą. Galiausiai jos gyvenime atsirado ir žmogus, kuris padėjo save priimti.
„Pirma kažkiek vengiau eiti į baseiną ar į paplūdimį, bet visada buvau drąsesnė ir komunikabili asmenybė. Aš ir savo draugus, ir šeimą informavau apie ligą. Nebijojau kalbėti, kokia yra žvynelinė ir kad ji neužkrečiama. Kai susipažinau su savo vyru, jis mane priėmė tokią, kokia buvau ir, galima sakyti, kad jam galiu atiduoti visus laurus, kad išgijau, nes kai esi apsupta gerų žmonių, kurie tave priima, tai ir pati pradedi save priimti ir suprasti. Psichologiškai labai svarbu sutikti tokį žmogų, kuris tau padeda ir supranta.“
Svarbu ligą valyti iš vidaus
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje šia liga serga apie 3 procentus žmonių. Ir vyrai, ir moterys šia liga serga vienodai, ja gali susirgti bet kas, kadangi liga yra autoimuninė. Daugelio sergančiųjų net nepasiekia informacija, kad tinkamas gyvenimo būdas yra vienas iš svarbiausių dalykų norint įveikti žvynelinę.
„Sergant žvyneline svarbiausia ligą valyti iš vidaus, ką, deja, nedaug žmonių žino. Noriu labiau informuoti žmones apie pačią ligą ir kaip ją gydyti, nes neradau tokios grupės ir daugiau informacijos, kuri padėtų suprasti žmonėms, kas vyksta.
Dar vis gajus mitas, kad tai užkrečiama liga, bet tai yra visiškai neužkrečiama imuninė liga, kuria gali sirgti kiekvienas iš mūsų ir serga tikrai daug. Galima pastebėti daugiau žmonių sergančių dėl to, kad žmonės nežino, kaip su šia liga susitvarkyti“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Anot Ingridos, kovą su liga reikėtų pradėti atsisakant žalingų įpročių, alergizuojančio maisto. Reikia nuolat save testuoti, kuris maistas „pabudina“ žvynelinę – suvalgius tam tikrų maisto produktų, kurie erzina organizmą, liga paūmėja ir tai matosi ant odos.
„Šią ligą labai veikia tai, ką valgai. Darydavau testus, kaip vienas ar kitas maisto produktas veikia organizmą, kaip tie produktai tarpusavyje veikia vienas kitą. Man asmeniškai suvalgius netinkamo maisto oda iškart reaguodavo – skauda, rausta, jaučiau kaitimą, jei tam produktui yra alergija. Reikia atsirinkti tuos produktus, kurie sukelia ligos paūmėjimą. Man tai buvo riebi kiauliena, pienas“, – dalinasi moteris.
Pastebėjusi, kad organizmas į tam tikrus produktus reaguoja neigiamai, Ingrida ėmėsi kardinalių pokyčių – visai atsisakė gyvūninės kilmės maisto.
„Daug žmonių nesusitvarko su šia liga, nes tiesiog nenori keisti savo įpročių. Aš turėjau kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą – mečiau rūkyti, nebevartoju alkoholio, tapau vegane. Vartojant daug rūgštinių produktų žvynelinė paūmėja ir sustiprėja, todėl reikia organizmą šarminti.
Aišku, svarbu ir psichologiškai gerai jaustis, bet kai pradedi sveikiau žiūrėti į viską, tai automatiškai tavo psichologija pagerėja“, – mintimis dalijasi ji.
Džiaugiasi pokyčiais
Moteris jau 7-erius metus valgo tik veganišką maistą, laikosi tinkamo gyvenimo režimo. Ji pastebi, kad gyvūninės kilmės maistas jos žvynelinę paūmindavo:
„Augalinė mityba buvo geriausias dalykas, kurį gyvenime atradau. Ji pakeitė ne tik mano bendravimą su kitais, nes valgant mėsos produktus iš gyvūnų, kurie būna tiesiog nužudomi ar nutempiami, mes patys tuos blogus hormonus suvalgome. Žvynelinei tai nėra labai gerai. Taip pat buvau labai nervinga, o valgydama bet ką jaučiausi ne geriau.“
Prisitaikyti prie naujo gyvenimo režimo nebuvo lengva, bet rezultatai, kuriuos moteris pasiekė, stulbina. Dabar ji jau ne vienerius metus nejaučia ligos simptomų, tačiau sako, kad apie žvynelinę dar vis kalbama per mažai.
„Aš manau, kad apie žvynelinę labai mažai kalbama. Jei ir kalbama, tai tik iš vienos pusės – daugiausia iš gydytojų. Man mažai tenka matyti išgijusių žmonių sėkmės istorijų. Ta liga nėra nėra vėžys, kuria serga beveik visi ir miršta, bet tai yra liga, kuri apkartina žmogaus gyvenimą. Tą jausmą supras tik tie žmonės, kurie turi šią ligą. Tai nemaloni liga ir psichologiškai, ir emociškai, ir fiziškai.
Norisi papasakoti žmonėms, kaip galima šitą ligą susitvarkyti tiesiog žinant kelis paprastus dalykus. Pakeisti savo gyvenimo būdą žmonėms šiais laikais yra labai sunku“, – pastebi ji.
Dabar Ingrida džiaugiasi, kad ligą įveikė – ji pradėjo suprasti, kad gyvenimą būtina keisti, o padaryti pokyčiai buvo tik į gera.
„Tik susirgus šia liga pastebėjau dalykus, kurių nepastebi žmogus, kol liga neateina. Žvynelinė man parodė, kad turiu pakeisti savo gyvenimą ir dabar esu laiminga dėl to, ką padariau“, – džiaugiasi ji.
Dabar Ingrida aktyviai apie žvynelinę pasakoja facebook grupėje „Žvynelinė“. Ten ji subūrė ne vieną sergantįjį į bendruomenę, kur dabar dalijasi aktualiais patarimais.
Žvynelinė gali paveikti ne tik odą, bet ir sąnarius. Dažniausios vietos, kurias paveikia ši liga yra alkūnės ir keliai, kryžkaulis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai liga iš plaukuotos zonos persikelia į kaktą, skruostus ar netgi sprandą. Gali išplisti po visą kūną.
Svarbu paminėti, kad ši liga – neišgydoma. Jos simptomus galima numalšinti tinkamai subalansavus mitybą ir pakeitus savo gyvenimo būdą.
