Tikriausiai ne kartą esate pastebėję geometrinių formų raudonus arba mėlynus žymėjimus ant dantų pastos tūbelės. Internete žmonės teigia, kad tai suteikia informacija apie dantų pastos sudėtį.
Internautai įsitikinę, kad tokie spalvoti žymėjimai nurodo, ar pastoje yra natūralių arba cheminių ingredientų. Taip pat, ar šioje yra vaistų. Vis dėlto, tai – melas, rašo mirror.co.uk.
Ką žymėjimai reiškia iš tiesų?
Pasirodo, tokie mėlyni arba raudoni žymėjimai visai nėra susiję su produkto sudėtimi. Tai yra dantų pastos gamybos proceso metu atsispaudę ženklai.
Aiškinama, kad tokius žymėjimus gali nuskaityti šviesos spindulių jutikliai ir pagal tokias žymes yra nustatoma, kurioje vietoje pakuotę reikia perpjauti ar sulenkti.
Taip yra išgaunama ne tik identiška produkto forma, tačiau ir pasirūpinama, kad dantų pastos tūbelė būtų sandari.
Todėl jeigu ant dantų pastos tūbelės pastebite raudonos, mėlynos, juodos ar bet kokios kitokios spalvos žymes, negalvokite, kad tai turi vienokią ar kitokią reikšmę apie produkto sudėtyje esančias medžiagas.
Tai yra paprasčiausiai gamybos proceso metu atsispaudusios žymės. Be to, tai gali būti ir skirtingų rūšių pastos žymėjimo būdas.
„Skirtingos žymių spalvos tiesiog reiškia, kad naudojamos skirtingų tipų pakuotės arba gamybos procese naudojami skirtingų tipų jutikliai“, – paaiškino žymių ant dantų pastos reikšmę.
Beje, tuo pačiu, renkantis pastą, galite išsirinkti su kuo didesniu tuo kvadratėliu, tikėdamasis, kad didesnėje tūbelėje - ir pastos bus daugiau. Tik va - nieko iš to nelaimėsite, nes pastą robotas dozuoja tiksliai pagal svorį arba tūrį (pačios pastos). Mat pirmiausia gamybos metu yra užpildoma tūbelė, tarkim, lygiai 75 gramais pastos, o tik jau po to - užvirinamas jos galas...
Geros dienos, atradimų ieškotojai...
Nežinau, kaip ten buvo su Amvay,
bet esmė tame kad visa marketologija - mokslas apie marketingą - pardavimų skatinimą, yra eilė būdų kaip visais sąžiningais ir ne visai sąžiningais būdais įpiršti pirkėjui prekę, kurios jam galimai - visai net nereikia.
Nepamirškite, kad įkyriai kelis šimtus kartų pakartotas melas visų imamas priimti kaip šventa tiesa.
Be to, kuo melas įžūlesnis, tuo žmonės labiau linkę juo patikėti.
Tą žino ir tuo ypač dažnai piktnaudžiauja politikai savo priešrinkiminėse agitacinėse kalbose. O tokio įžūlaus rinkiminio melo virtuozas buvo pats Adolfas Hitleris. Jis tam, kad ateitų į valdžią 1933 metais lankydamas skirtingas rinkėjų grupes joms dalino visiškai skirtingus - individualizuotus būtent tai grupei, - ir visai nesvarbu, kad tie pažadai kardinaliai prieštaravo jo paties duotiems pažadams dar vakar agituojant šios grupės oponentų grupėje. Tarkim, darbininkams jis žadėjo stiprinti profsąjungas, o kitą dieną, susitikęs su darbdavių konfederacijos atstovais, - žadėjo profsąjungas apskritai - uždrausti.
Politiko tokia duona - liežuviu malti galima ką tik nori ir kiek tik nori, o po rinkimų - patekus prie lovio, visus tuos pažadus galima ramiai pamiršti ir imtis tvarkyti įstatymų pagalba savo bei draugų verslo reikalus... Tas ypač juntama Lietuvoje, kur rinkėjai yra sklerotikai, ir tokius politikus tenubaudžia per kitus rinkimus jų nebeišrinkdami į Seimą, tačiau dar po 4 metų, senas nuodėmes pamiršta arba - atleidžia, - ir vėl tuos biudžeto grobstytojus, prieš skendusius nepotizmo skandaluose ir bei - pelniusius "bebrų" pravardes (kalbų apie socdemus) ketina (jei tikėti reitingais) vėl išsirinkti valdančiąja partija.
Todėl ir gyvename kaip trečiojo pasaulio šalis, nes paskutinius 33 metus Seime ir vyriausybėje jas ketverius metus pasikeičia tik tiek, kad vienus vagis - pakeičia kiti - dažnai - dar aršesni ir nuožmesni...
