Kapinėse dažniausiai galime pamatyti visžalių augalų. Jiems reikia mažiau priežiūros, nes nemeta lapų, pakenčia sausesnę dirvą. Saulėkaitoje ir daliniame pavėsyje patariama sodinti kadagius. Tokiose vietose tinka gulsčios formos:
- žalios spalvos paprastieji kadagiai (juniperus communis) ‘Greenmantle’ užauga iki 15-20 cm aukščio, o ‘Green carpet’ – iki 10 cm aukščio. Jų plotis – 1,5-2,0 m. Juos formuoti (apkarpyti) galima pagal poreikį.
- pilkos spalvos gulstieji kadagiai (juniperus horizontalis) ‘Bar Harbor’, ‘Glasier’, ‘Icee blue’, ‘Wiltonii’ užauga iki 10 cm aukščio ir iki 1,0-1,5 m pločio. Šiek tiek sparčiau į šalis plečiasi ‘Wiltonii’.
- geltonos spalvos gulstieji kadagiai ‘Golden Carpet’, ‘Mother Lode’ užauga iki 10 cm aukščio, plečiasi iki 1,20 m. Pasodinti saulėje išlaiko geltoną spalvą visą vasarą, žiemą įgauna varinį atspalvį. Gilesniame pavėsyje būna šviesiai žalios spalvos.
Norint galima sodinti ir aukštesnius, siauros lajos paprastuosius kadagius (juniperus communis) ‘Compressa’ bei ‘Sentinel’, siekiančius iki 1,5-2,0 m aukščio, 25-30 cm diametro.
Kapuose tokiomis pat sąlygomis galima sodinti ir kai kurias žemų veislių eglutes bei pušeles. Nykštukinės paprastųjų eglių (picea abies) veislės ‘Echiniformis’, ‘Little Gem’ auga labai lėtai ir į aukštį, ir į plotį, išlaiko apvalią formą. Per dešimtmetį gali pasiekti iki 30-40 cm diametrą. Paprastųjų eglių veislė ‘Push’ išsiskiria ne itin taisyklinga apvalia forma, o pavasarį pasipuošia raudonos spalvos kankorėžių užuomazgomis. Daliniame pavėsyje patariama sodinti labai lėtai augančias baltąsias egles (picea glauca).
Pavyzdžiui, apvalios formos veislei ‘Alberta Globe’ būdingi žalios spalvos spygliukai, o ‘Echiniformis’ yra pilkai melsvos spalvos. Smailaus kūgio formos veislių ‘Laurin’, ‘Piccolo’ suaugę augalai pasiekia 0,5-0,8 m aukštį. Kapus galima želdinti ir kai kuriomis kalninių pušų (pinus mugo) veislėmis. Nykštukinės apvalios formos veislės ‘Hnizdo’, ‘Litomyšl’, ‘Humpy’ auga lėtai – po dešimtmečio gali pasiekti 0,5 m aukštį.
Daug priežiūros nereikia ir apvalios formos nykštukiniams spygliuočiams skiepyti į įvairaus aukščio kamienus. Populiarūs į kamienus skiepyti svyrančios formos europiniai maumedžiai (larix decidua): ‘Pendula’, ‘Repens’, ‘Puli’, japoniniai maumedžiai (larix kaempferi): ‘Pendula’, ‘Stiff Weeping’. Jei norite, galima juos apkarpyti.
Lapuočių augalai kapavietėms
Lapuočių augalų pasirinkimas kapavietėms yra menkesnis. Mažai nykštukinių veislių, be to, reikia atminti, kad žiemą jie numeta lapus. Galima paminėti visžalius paprastuosius buksmedžius (buxus sempervirens), fortūno ožekšnius (euonymus fortunei), tačiau ir vienus, ir kitus reikia formuoti. Karpant iš buksmedžių galima užsiauginti reikiamo dydžio tvorelę ar rutulį, o fortūno ožekšnis auginamas gulsčiai.
Kapuose galima sodinti į kamieną skiepytus sveikalapius gluosnius (salix integra). Margalapė veislė ‘Hakuro Nishiki’ tinkamiausia karpyti rutuliu. Tada neperauga, būna daugiau jaunų rausvų lapelių, o veislė ‘Pendula’ – žaliais pailgais blizgiais lapeliais, svyrančios formos, kurią taip pat galima apkarpyti. Blindė (salix caprea) kiek stambesnis medelis, pavasarį pasipuošiantis dideliais geltonais „kačiukais“. Lapai didesni, pailgi, matiniai. Medį galima formuoti.
Sodinti galima ir dalinai visžalius kaulenius (cotoneaster dammeri). Pavyzdžiui, veislės ‘Moonscreeper’, ‘Eichholz’ auga gulsčiai, iki 10-20 cm aukščio. Pavasarį jie žydi mažais pavieniais baltais žiedukais. Rudeniop pasimato purpurinės spalvos uogos, išsilaikančios iki pavasario. Per metus porą kartų gali tekti apkarpyti kraštus.
Rutulinę nykštukinę formą turi kai kurie tunbergo raugerškiai (berberis thunbergii). Veislė ‘Admiration’ – tamsiai oranžiniais su geltonu apvadėliu lapais, geltonais žiedeliais, užauga iki 0,5 m aukščio, veislė ‘Bagatelle’ – rudai raudonais lapais, geltonais žiedeliais, užauga iki 0,4 m aukščio. Žiemą numeta lapus, tačiau beveik iki pavasario lieka raudonos uogytės. Galima formuoti ir suteikti visiškai apvalią formą.
Daugiametės gėlės kapavietėms parenkamos atsižvelgiant į jų nereiklumą dirvožemiui, atsparumą sausrai. Pageidautina, kad gerai daugintųsi, greitai padengtų joms skirtą plotą, nepalikdamos tuščios vietos piktžolėms įsitvirtinti.
Atviroms saulėtoms vietoms tinka šilokai (sedum). Jų lapeliai mėsingi, dažniausiai pilkšvai žalios, pilkos, geltonos, rausvos, purpurinės spalvos. Šilokai išsiskiria veislių gausa, bet kapinėms parenkamos kiliminės žemutės veislės, gana greitai padengiančios norimą vietą. Dažniausiai šie šilokai žydi nedideliais skėtiniais žiedynais, žiedeliai nedidukai. Nereiklūs, visiškai atsparūs sausrai.
Taip pat tinka ir perkūnropės (jovibarba), šilropės (sempervivum) – tai žemučiai augalai mėsingais lapais, susuktais į rozetę. Dažniausiai žalios spalvos su pilkšvu atspalviu, rečiau purpurinės. Dauginasi vaikučiais, greitai įsišaknijančiais ir padengiančiais skirtą plotą. Verta žinoti, kad seni suaugę augalai žydi, o po žydėjimo sunyksta. Visiškai nereiklūs ir sausrai atsparūs augalai. Kapus gali papuošti eraičinai (festuca) – visžaliai žoliniai augalai, siauručiais beveik siūliniais, kietais lapais, užauga iki 20 cm aukščio, auga kupstais. Jie gali augti skurdžioje smėlėtoje dirvoje, atsparūs sausrai.
Žydi apie mėnesį nuo birželio vidurio retomis varpomis, kurias reikia pašalinti. Dekoratyvūs išlieka beveik visus metus, tik pavasarį reikia pašalinti apmirusius lapelius. Norint sodinti kiliminius augalus, patariama rinktis pūkuotąją glažutę (cerastium tomentosum) – smulkiais, pilkais, švelniai pūkuotais lapeliais.
Aukštis siekia iki 20 cm, žiedai – iš penkių žiedlapių, balti, nedidukai, šiek tiek pakyla virš lapijos. Žydi apie mėnesį nuo birželio vidurio. Pajūrinė gvaizdė (armeria maritima) auga kupstais, lapai žali, beveik siūliniai, žydėjimo metu iki 20 cm iškelia rutulinį žiedyną iš smulkučių žiedų. Būna baltos arba rožinės spalvos.
Daliniame pavėsyje ir pavėsingose vietose
Daliniame pavėsyje ir pavėsingose vietose galima sodinti gebenes lipikes (hedera helix), kolchidines gebenes (hedera colchica). Šie kiliminiai augalai užauga iki 10-15 cm aukščio, ištisu kilimu padengia dirvą tamsiai žaliais lapais. Augalai nereiklūs, bet laikui bėgant reikia riboti jų augimą. Sutikę kliūtį, pavyzdžiui, medį, puikiausiai tvirtinasi pridėtinėmis šaknimis ir gali užlipti kelis metrus.
Mažąją žiemę (vinca minor), nors geriausiai auga daliniame pavėsyje, galima sodinti visose vietose. Lapeliai odiški, nedidukai, pailgi, šaknijasi ūgliais, sudaro ištisą, apie 15 cm aukščio, kilimą. Pavasarį žydi melsvais, baltais ar purpuriniais žiedais. Yra veislių pilnaviduriais žiedais.
Tie, kurie gali dažniau lankyti artimųjų kapus, paprastai sodina vienmetes gėles. Jų pasirinkimas yra be galo didelis. Pavasario ir rudens sezonui dažnai sodinamos našlaitės, vėliau įvairios begonijos, serenčiai ir kitos žemaūgės gėlės.
Rudens sezonui nepamainomi yra viržiai (calluna vulgaris). Nors viržiai yra daugiamečiai augalai, kapuose paprastai sodinami rudens ir žiemos sezonui. Mažai pakitę gerai išsilaiko iki pavasario. Norint palikti ne vieniems metams, būtina sodinti į rūgščią dirvą, o pavasarį reikia apkirpti iki žydėjimo vietos. Lieka žali kupsteliai, vėliau išauginantys šoninius ūglius, kurie rudenį vėl apsipila naujais žiedeliais.
Sodinant augalus kapuose būtina šaknų lygyje įterpti vandens įgėrio granules. Jos sukaupia dirvoje esantį vandens perteklių, o esant sausiems orams augalai gali turėti drėgmės rezervą.
Be to, padidėja dirvos poriškumas, pagerėja augalų prigijimas, šaknijimosi sąlygos, nekinta dirvos rūgštingumas. Šios granulės žemėje suyra tik per 4-5 metus. Augalams tręšti rekomenduojama naudoti ilgalaikio poveikio trąšas. Veikliosios trąšų medžiagos pasklinda palengva, nėra pavojaus nudeginti šaknų. Augalai, atsižvelgiant į pasirinktų trąšų sudėtį, yra patręšiami 2-4 mėnesiams.
Daugiau naudingos informacijos rasite apsilankę https://sodininkokalendorius.lt/
