Trijų hektarų graikinių riešutų giraitę Marijampolės krašte turintis Algirdas Jušinskas sako, kad norintys savo sode pasisodinti graikinį riešutą, tai darė ankstyvą pavasarį, o nespėjusiems, bet norintiems ateityje paskanauti užsiaugintų riešutų teks palaukti rudens.
„Patariu sodinti ir rudenį. Tai daryti galima nuo rugsėjo pradžios iki pat užšalimo. Rudenį sodinti riešutus patogiau tiek pačiam augalui, tiek žmogui, nes sodinukas gauna daugiau drėgmės dėl lietaus. Tai darant pavasarį sodinuką reikės dažniau ir gausiau laistyti“, – pabrėžia patyręs riešutų augintojas.
Sodinti vieną ar kelis?
Dažnai kyla klausimas, kiek graikinių riešutų medelių sodinti, kad jie vestų dosnų derlių. Tai pirmiausia reikėtų spręsti pagal turimo žemės plotą. Jeigu turite nedidelį sklypą, galima drąsiai sodinti ir vieną riešutą. Pasak A.Jušinsko, medis derės, kadangi graikiniai riešutmedžiai yra savidulkiai augalai.
Paprastai sakant, tame pačiame augale yra vyriški ir moteriški žiedai. Žinoma, kryžminis apsidulkinimas didina derlingumą, todėl geriau sodinti 2–3 vienetus. Labai svarbu juos pasodinti tinkamu atstumu vienas nuo kito.
Pašnekovas savo riešutmedžių giraitėje šiuo klausimu atliko kelis eksperimentus. Kadangi šių riešutmedžių laja gana plati, nereikėtų medžių sodinti per arti vienas kito, nes taip medžiai užstos šviesą, jie augs prasčiau. „Esu atlikęs bandymą.
Pasodinau sodinukus kas 4 metrai vienas nuo kito. Užaugę medeliai atrodo neblogai, tai, mano manymu, pats minimaliausias galimas atstumas tarp jų. Tačiau taip arti vienas kito sodinti vis dėlto nepatariu. Tai galėtų daryti tik tie, kuriuos labai apriboja mažas sklypas. Aš rekomenduoju medelius sodinti 8 metrų atstumu.“
Sodinimo instrukcija
Graikiniai riešutmedžiai mėgsta saulę, tačiau auga įvairiose vietose. Jie taip pat nėra labai reiklūs dirvožemiui. Jie gali augti ir derlingame juodžemyje, ir sunkiame molyje bei žvyre, bet verčiau sodinti į derlingesnį, neužmirkstantį geros struktūros dirvožemį. Taip pat pašnekovas sako, kad nors graikiniai riešutmedžiai reiklūs drėgmei, jie nepakenčia arti esančio podirvinio vandens.
„Jei kalbėtume apie graikinių riešutmedžių auginimą nuo Ievos ir Adomo laikų, jie senovėje augo tarp uolų, akmenų. Savaime aišku, kad jie puikiai prigis geroje žemėje, tačiau jie gali augti ir ten, kur niekas kitas neauga. Tai, sakyčiau, nėra labai reiklus dirvai augalas, tačiau labai svarbus sodinimo momentas. Sodinukas turėtų būti su gerai išsivysčiusia šaknų sistema, idealu, jei jis užaugo dideliame vazone.
Medelių sodinimui kasamos tokios duobės, kad laisvai tilptų visas šaknų gumulas, pagal plotį ir gilumą. Augalą išėmus su visu žemių gumulu, jį įdėkite į iškastą duobutę tarp akmenų, iš šonų įpilkite kompostinės žemės.
Jei riešutmedį pasodinsite pagal šią instrukciją, prigijimas garantuojamas, nes gausi šaknų sistema įsitvirtina ir pati randa maistinių medžiagų“, –kruopščiai pasiruošti riešutmedžio sodinimui rekomenduoja A.Jušinskas.
Taip pat atidžiai parinkite ir sodinimo gylį. Šaknies kaklelis turi būti ties dirvos paviršiumi arba 1–2 cm aukščiau dirvos paviršiaus. Kad šaknies kaklelis neliktų giliai po žeme, augintojas pataria nekasti didelių ir gilių duobių.
Nepamirškite mulčiuoti
Užkasus duobę žemėmis, sodinuką reikėtų gausiai pagirdyti. Kai vanduo pasirodys žemės paviršiuje, vadinasi, ji pakankamai palaistyta ir daugiau lieti nereikia. Vėliau ant viršaus galima užpilti likusias žemes, jas sumindžioti, kad sodinukas nejudėtų.
Dar vienas svarbus darbas pradėjus auginti graikinį riešutą – mulčiavimas. Pasak A.Jušinsko, dirvos paviršių būtina apmulčiuoti. Tai galima padaryti paklojus perpuvusį mėšlą, durpes, žolę ar susmulkintą medžių žievę.
Mulčias neleis augti piktžolėms, ilgiau išlaikys drėgmę, apsaugos šaknis nuo šalčio. „Mulčiavimas būtinas sodinant tiek pavasarį, tiek rudenį“, – primena pašnekovas.
Prieš perkant – ekskursija
Kaip nepatyrusiam augintojui išsirinkti gerą sodinuką? Atvykus į medelyną, A.Jušinskas rekomenduoja pirmiausia pažiūrėti į motininį medį, todėl nepabijokite medelyno ar sodo savininko paprašyti ir nedidelės ekskursijos. Prieš perkant labai svarbu įsitikinti, kad medis bus ne tik gražus, bet ir ves kokybiškus, skanius riešutus.
„Apsispręsti, ar pirkti sodinukus, padės, jei pamatysite suaugusius medžius“, – nusiteikti pasivaikščioti po medelyną renkantis graikinį riešutmedį pataria pašnekovas.
Riešutmedžius renkamės dėl jų vaisių, todėl medelyne nepamirškite pasiteirauti, ar būtų galima paskanauti motininių medžių riešutų. J
Jūsų rankose kokybiškas riešutas, jeigu pastebite šiuos požymius: išorinis kevalas turi būti pakankamai lygiu paviršiumi, vaisių vidinis kevalas taip pat turėtų būti kuo lygesnis, be kaulinių pertvarų, o vaisiai lengvai perspaudžiami rankomis.
Atidžiai pažiūrėkite ir į vaisiaus branduolį, nes jis turėtų 100 proc. užpildyti vidų. Ir, aišku, bene svarbiausias kriterijus – skonis. Kokybiški vaisiai pasižymi geru skoniu.
Jeigu įsitikinote, kad motininiai medžiai yra būtent tokie, kokių ir ieškote – atsargiai apžiūrėkite sodinukus. Jeigu jie ištįsę ir jų antžeminė dalis gerokai didesnė už šaknis, tai ženklas, kad sodinukas silpnas.
Taip pat nesirinkite sodinuko su kreivu, deformuotu liemenėliu. Nevertėtų savo pinigų mokėti už augalą su margais arba apjuodusiais ligotais lapais, nudžiūvusiomis viršūnėlėmis.
Ištikimas vienai veislei
Nors turguose galima rasti įvairių graikinių riešutmedžių sodinukų, A.Jušinskas ištikimas „Ideal“ veislei. Jis šypteli, kad ji jam ideali – šios veislės graikiniai riešutmedžiai puikiai atlaiko sausras, karščius, lietuviškas kaprizingas žiemas. „Pasakysiu paprastai – graikinių riešutų veislių daugiau nelabai pripažįstu.
Labai svarbu, kad augalas būtų gimęs ir augęs Lietuvoje, o jo protėviai taip jau buvo subrandinę ne vieną derlių. Vadinasi, toks augalas bus pilnai prisitaikęs prie mūsų klimato sąlygų, ištvers daugelį mūsų gamtos išdaigų“, – rinktis ne įvežtinius, o vietoje užaugusių motininių medžių sodinukus ragina ilgametis jų augintojas A.Jušinskas.
IŠNAŠA:
A.Jušinskas: „Labai svarbu prieš perkant įsitikinti, kad medis bus ne tik gražus, bet ir ves kokybiškus, skanius riešutus. Apsispręsti, ar pirkti sodinukus, padės, jei pamatysite suaugusius medžius.“
Graikinių riešutų nauda
Padeda palaikyti esamą svorį ir nedidina jo prieaugio. Graikinius riešutus sudaro apie 65 proc. riebalų. Tai aukšto kaloringumo produktas, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad graikiniai riešutai nedidina nutukimo rizikos – jie suteikia sotumo, todėl padeda mesti svorį.
Išlaiko švarias arterijas, gerina kraujotaką, subalansuoja cholesterolio kiekį, todėl naudingi širdžiai, kraujotakai.
Skatina augimą ir vystymąsi, todėl ypač naudingi augančiam organizmui.
Gerina smegenų būklę, padeda išsaugoti atmintį, saugo nuo senatvinės demencijos.
Slopina depresijos simptomus, gerina nuotaiką.
Stiprina imuninę sistemą. Juose gausu antioksidantų, kurie teigiamai veikia imuniteto funkciją.
Natūrali vėžio ir auglių prevencija. Graikiniai riešutai mažina auglių susidarymo tikimybę, jiems jau esant – slopina jų vystymąsi ir augimą.
Gerina miego kokybę, nes padeda gaminti melatoniną.
Padeda išlaikyti gražią odą ir plaukus.
Autorius: Monika Kazlauskaitė
