Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų.
Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi. O jūs mažų mažiausiai susinervintumėte, jei iki atostogų likus geram pusmečiui skaitytumėte žurnalą darbo pertraukos metu, o mes imtume suokti apie vieną už kitą nuostabesnį pasaulio kampelį. Taigi dėl objektyvių priežasčių (mes taip pat dirbame, taip pat laukiame atostogų) nusprendėme pasidairyti į tokias salas, kurios dažniau apibūdinamos kaip įdomios, keistos, net bauginančios. Kai kurios – dėl neįprastos gamtos, kitos – dėl istorinių vingių, tačiau visos siunčia intriguojančią žinią. Ir tokių vietų pasaulyje, pasirodo, būna! Iš daugybės įdomių salų atrinkome keletą, apie kurias šį kartą ir papasakosiu.
Sokotros rojaus sodai (Jemenas)
Indijos vandenyno salynas Sokotra (jį sudaro keturios salos, iš kurių didžiausia – taip pat Sokotra, užima 95 proc. teritorijos) yra nutolęs nuo Jemeno. Vadinamas jis įvairiai: keisčiausiu, archajiškiausiu, antgamtiškiausiu, nepaliestąja žeme ir pan. Keturių salų grupė – botanikų dievinamas kampelis, mat daugiau nei trečdalio čia augančių augalų nerasite mūsų planetoje. Beveik 4 000 kv. kilometrų dydžio Sokotroje yra pačios rečiausios faunos ir floros rūšys: pasak botanikų, net 307 iš 825 skirtingų augalų rūšių auga tik šioje saloje, be to, čia aptikta 24 unikalių roplių, 6 paukščių ir 25 vabzdžių rūšys.
Sokotros rojaus sodai (nuotr. Gamintojo)
Pirmieji šios vietovės, kurios pavadinimas, išvertus iš sanskrito, reiškia „palaimos sala“, gyventojai, manoma, buvo akmendirbiai: 2008-aisiais senovinius įrankius šalia pagrindinio Hadibu miesto atrado rusų ekspedicija. Istoriniai šaltiniai teigia, kad jau X amžiuje didžioji dauguma salos gyventojų buvo krikščionys. Po kelių europiečių ir arabų okupacijų, 1967-aisiais sala tapo Jemeno Respublikos dalimi, į kurią kaip į tarpinę stotelę neretai nelegaliai užklysdavo ir Somalio piratai.
Šiandien salos gyventojai (iš viso jų yra apie 50 tūkstančių), kuriuos sudaro arabų, pietų azijiečių ir Somalio tautinės grupės, verčiasi žvejyba, gyvulininkyste ir kitais verslais – pagrindinės salos eksporto prekės yra datulės, lydytas sviestas, tabakas ir žuvis. Kiekvienų metų birželį–rugsėjį masoniniai lietūs, kol 1999-aisiais buvo atidarytas oro uostas, salos gyventojus palikdavo be susisiekimo su likusiu pasauliu. Dabar lėktuvai iš Sokotros į Jemeno sostinę Saną skraidina kasdien.
Sokotros rojaus sodai (nuotr. Gamintojo)
Žvelgiant iš geografinės perspektyvos Sokotra šiandien laikoma viena labiausiai izoliuotų žemyninių pasaulio vietovių – kadaise salynas buvo Gondvanos superkontinento dalis, o atsiskyrė Mioceno epochos (prasidėjusios prieš 23,03 ir pasibaigusios prieš 5,332 milijonus metų) laikais. Ilgai trukusi geologinė salyno izoliacija, sausros ir karštis suformavo unikalų salos gamtovaizdį ir augmeniją. Sokotra horizontuose telkiasi ir siauros pakrantės lygumos, ir kalkakmenio plokščiakalnis, išraižytas urvų, ir aukštumos, siekiančias pusantro kilometro aukštį. Šiuo metu į Tarptautinę raudonąją knygą (IUCN) įtrauktos 3 kaip itin pažeidžiamos ir 27 kaip pažeidžiamos salos augalų rūšys. Vieni įspūdingiausių – skėčio formos vadinamieji drakono kraujo medžiai (lot. Dracaena cinnabari, tolimi mums žinomos dracenos giminaičiai).
Vietiniai tikėjo, kad raudona jų sula – drakono kraujas. Kadaise ji naudota medicinoje, o šiandien vartojama kaip natūralus dažas ir glazūra. Sokotros senbuvių buvo itin vertinami ir saloje augantys reti alavijai – jie taip pat naudoti medicinoje ir kaip kosmetinių priemonių sudedamoji dalis. Kiti įspūdingi salos endeminiai augalai: milžiniškas sultingas medis Dorstenia gigas, agurkų medis Dendrosicyos socotranus, reta granatmedžio rūšis Punica protopunica, įspūdingos dykumų rožės (Adenium obesium). Įdomu tai, kad vieninteliai vietiniai žinduoliai – šikšnosparniai. Tad botanikams kelia nerimą, kad atvežtiniai gyvūnai, pavyzdžiui, ožiai, ateityje gali kelti grėsmę neįkainojamai salos augmenijai.
2008-aisiais Sokotra buvo paskelbta UNESCO saugomu gamtos paveldu. Tad jei nuspręsite apsilankyti šiame keistame žemės lopinėlyje, turėkite omeny, kad į salą nebus galima įsivežti jokių biologinių produktų. Juk nenorėtumėte būti tas, kuris suardė unikalią vietinę ekosistemą savo suvalgyto obuolio graužtuko sėklomis.
Nepaminėjome dar daug nuostabą keliančių pasaulio kampelių. Vienos salos vadinamos vaiduoklėmis – jos vis panyra po vandeniu ir po to vėl pasirodo. Yra ir tokių, kurios vadinamos migruojančiomis – jų geografinės koordinatės keičiasi taip greitai, rodos, lyg būtų milžiniškos motorinės valtys. Dar yra tokių, kurios šimtmečius atakuojamos dėl menamų ar esamų lobių, tokių, kurias ypatingomis padarė patys žmonės. Šiaip ar taip, savo sąrašą mes pateikėme, o jums palinkėsime sulaukus atostogų apsilankyti tokiame Žemės kampelyje, kuris siųstų iškalbingą žinią, kad tokių vietų pasaulyje yra! Žinoma, gerąja prasme.
