Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų.Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi. O jūs mažų mažiausiai susinervintumėte, jei iki atostogų likus geram pusmečiui skaitytumėte žurnalą darbo pertraukos metu, o mes imtume suokti apie vieną už kitą nuostabesnį pasaulio kampelį. Taigi dėl objektyvių priežasčių (mes taip pat dirbame, taip pat laukiame atostogų) nusprendėme pasidairyti į tokias salas, kurios dažniau apibūdinamos kaip įdomios, keistos, net bauginančios. Kai kurios – dėl neįprastos gamtos, kitos – dėl istorinių vingių, tačiau visos siunčia intriguojančią žinią. Ir tokių vietų pasaulyje, pasirodo, būna! Iš daugybės įdomių salų atrinkome keletą, apie kurias šį kartą ir papasakosiu.
Queimada Grande – gyvačių karalystė (Brazilija)
Ties San Paulo (Brazilija) krantais stūkso 430 000 kv. metrų dydžio sala, vadinama Queimada Grande, arba Gyvačių sala. Šis gamtos kampelis – vienos nuodingiausių pasaulyje angių šeimos ilgauodegės auksinės kaisakos (lot. Bothrops insularis) namai. Mokslininkų teigimu, jų nuodai yra penkis kartus stipresni nei jų artimiausių giminaičių Bothrops lanceolatus, kaltų dėl daugiausia mirčių nuo gyvačių įkandimo Pietų Amerikoje. Auksinės kaisakos (ang. golden lancehead) savo aukas medžioja vadovaudamos šilumos jutikliais, t. y. mažomis duobutėmis, esančiomis galvos šonuose. Tad išvydus tokia gyvatę sustingti vietoje, kai kūnas žliaugia baimės prakaitu, ne pati geriausia išeitis. Pasak vietinės legendos, saloje yra tiek daug šios genties roplių, kad kiekvienam salos kvadratiniam metrui tenka maždaug penkios auksinės kaisakos. Nuo legendos ne ką atsilieka ir „Discovery“ kanalo dokumentika, kuria remiantis teigiama, kad kai kuriose salos vietose viename kvadratiniame metre išties galima aptikti bent po vieną kaisaką.
Gyvačių sala Brazilijoje (nuotr.oddity.com) (nuotr. Gamintojo)
Žmonės šioje gamtos karalystėje nesilanko jau beveik šimtą metų. Kadaise vienintelis salos gyventojas buvo švyturio prižiūrėtojas, kuris, ko gero, retai nusileisdavęs žemyn, mirė nuo gyvatės įkandimo. Tiesa, sala gamtovaizdžiu tarsi spygliuota viela apsitvėrusi nuo nepageidaujamų svečių. Paplūdimių čia nėra, laivai priartėti gali ne arčiau nei per 150 metrų. Likusį kelią pas auksines žudikes tektų įveikti pripučiamu plaustu, kopiant stačiomis ir slidžiomis uolomis ir braunantis per šiurkščių krūmokšnių plantacijas.
Šiuo metu Brazilijoje galioja karinio laivyno draudimas saloje lankytis civiliams, tad vieninteliai drąsuoliai, kurie čia kartais užklysta, yra mokslininkai, stebintys retų gyvūnų populiaciją. Tiesa, pastaroji gamtosaugininkams tapo tikru galvos skausmu. Bothrops insularis – vienintelė gyvačių rūšis, gyvenanti saloje, o sala yra vienintelis žemės lopinėlis, kuriame tokią rūšį galima aptikti. Tad visos genties išlikimui grėsmę kelia ir laukiniai, netramdomi gaisrai, ir artimos giminystės individų poravimasis.
Gyvačių sala Brazilijoje (nuotr.oddity.com) (nuotr. Gamintojo)
2000-aisiais Queimada Grande aplankė „National Geographic“ mokslininkų ekspedicija, kurianti filmą apie pačius nuodingiausius pasaulio roplius. Tyrinėtojai šią kelionę prisimena kaip vieną didžiausių iššūkių jų gyvenime, išvydę tūkstančius aukų laukiančių gyvačių ir supratę, kad negalės nė akimirkai prarasti budrumo. Kiekvieną minutę jie susidurdavo su klausimu: įkas, vadinasi, mirsiu, ar atsitrauks?
