Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.
Užsikrečiama, kuomet sukėlėjo sporos patenka į organizmą per žaizdą ir esant anaerobinėms sąlygoms virsta vegetacinėmis formomis Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti ir per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo vienos dienos iki mėnesio ar net kelių mėnesių, dažniausiai 7 dienos. Pirmieji ligos požymiai trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių.
Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1-2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Didesnę riziką susirgti stablige turi asmenys niekada nevakcinuoti dėl stabligės ir tie, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų.
Žemės ūkyje dirbantys asmenys, taip pat vyresni žmonės, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę gali būti susilpnėjęs bei švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Persirgus stablige ir pasveikus patikimas apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl vienintelė efektyvi prevencijos priemonė – skiepai.
Vakcina yra veiksminga ir saugi. Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2,4,6 mėn. kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikams. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5 – 10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2015 m. Europoje buvo registruota 117 stabligės ligos atvejų. Sergamumo rodiklis siekė 0,03 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Pažeidžiamiausia populiacijos grupė buvo 65 metų ir vyresni asmenys. Šioje amžiaus grupėje sergamumas tarp moterų buvo du kartus didesnis nei tarp vyrų.
Daugiau susirgimų registruota šiltesniuoju metų laikotarpiu, didžiausias sergamumas registruotas birželio – spalio mėnesiais. Mirštamumas nuo stabligės gali svyruoti nuo 10 iki 70 proc., tai priklauso nuo gydymo, amžiaus ir ligonio sveikatos būklės.
Lietuvoje 2015 m. ir 2016 m. registruota po 2 stabligės atvejus (sergamumo rodiklis 0,07 atv./100 tūkst. gyv.). 2017 m. registruoti 3 stabligės atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atv./100 tūkst. gyv.), iš jų vienas mirties. Dauguma sirgusiųjų buvo vyresni nei 60 m. ir neskiepyti asmenys.
