Esu motinystės atostogose, prižiūriu du savo mažamečius vaikus ir nei akimirkai negaliu atitraukti nuo jų akių – jie į balkoną, aš iš paskos. Jie į kitą kambarį, aš kartu. Visada, visur ir kiaurą parą. Bet žinote ką?
Vis tiek visko pasitaiko, nes mama yra tas žmogus, kuriam reikia ir valgyti padaryti, ir aptvarkyti namus, ir, galų gale, į tualetą nueiti! Taip, atsimerkite, nes visų vaikai nukrenta, paslysta ir lygioje vietoje sugeba guzą įsistatyti.
Bet dabar apie mūsų tautiečius, kurie įvykus tokiai tragedijai, sugeba rašyti šlykščius ir įžeidžiančius komentarus mergytės tėvams.
Ar jūs matėt, kokie komentarai plūsta po nelaimės straipsniu socialiniuose tinkluose? „Baisu kokie tėvai neatsargūs“, „Ką veikia tėveliai, kodėl nepastebi vaiko“, „Tėvai neužtikrina pilno saugumo vaikams“, „Dabartiniai tėvai telefonuose sėdi, nežiūri vaikų“, „Mažiau feisbuke reikia sėdėti“, „Vaikas juk ne šuniukas, kad būtų galima palikti.“
Žmonės, kas jums darosi?
Ar jūs žinote visas aplinkybes? Ar jūs žinote, ką veikė mama tą akimirką? Gal ji ramiai ruošė pusryčius, o vaikas vos akimirkai dingo iš akiračio? Visos mamos tikrai žino, kad vaikai turi gebėjimą per sekundę sugalvoti kažką, kas gali turėti siaubingų pasekmių.
Užuot kaltinę tėvus, kuriems šią sunkią valandą plyšta širdis ir kurie kaltę nešiosis visą gyvenimą savo širdyse, palinkėkite ramybės, sukalbėkite maldą, o ne kaip piktos pletkininkės eikit ir komentuokit, kur netingit.
Gėda, kad žmonės, kurie turėtų solidarizuotis, užjausti, parašyti gražų žodį, sugeba pilstytis purvais ir kaltinti tėvus.
Autorius: skaitytoja Viktorija
