Lietuvoje gali augti kelios hamamelių rūšys, natūraliai augančios tiek Azijoje, tiek Amerikoje. Šiais šaltuoju metų laiku žydinčiais krūmais galime papuošti ir savo kiemus, nes juos auginti visai nesudėtinga.
Jei susigundysite auginti šiuos unikalius ir netradicinio grožio krūmus, parinkite jiems derlingą, drėgną (bet ne šlapią) ir apsaugotą nuo šaltų vėjų vietą. Geriausia sodinti ten, kur bus užtektinai saulės. Jie gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau tuomet mažiau žydės.
Pirmosiomis žiemomis nuo šalčio pridenkite eglišakėmis arba balta agrodanga, ypač jei augalas atvežtas iš šiltesnių kraštų (Vokietijos, Olandijos ar pietinės Lenkijos) medelynų, o ne užaugintas Lietuvoje. Jeigu jį prisijaukinsite, jau po kelių metų galėsite didžiuotis krūmu, kuris lauke žydi žiemą.
Sodinis hamamelis
Sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana) – vienas dažniausiai pas mus auginamų hamamelių. Žydėti gali pradėti jau nuo rugsėjo mėnesio, bet paprastai pražysta lapkričio pabaigoje, kai dauguma medžių būna be lapų. Žydi ilgai, kartais net visą mėnesį.
Žiedai – geltonos spalvos, labai savotiško grožio ir įdomios formos, išsidraikę kuokšteliais. Nors lapkritį ar gruodį gamtoje skraidančių vabzdžių jau mažai, apdulkinti užtenka ir šių, nes tuo metu tiesiog daugiau niekas nebežydi.
Po žydėjimo prasideda ilgas sėklų nokimo laikotarpis. Užsimezgusios sėklos slepiasi riešuto dydžio pūkuotoje dėžutėje ir sunoksta tik kitų metų rudenį, kai pradeda žydėti nauji žiedai. Nuo to ir kilo mokslinis augalo pavadinimas, kuris reiškia „tuo pačiu metu su vaisiumi“.
Šio krūmo tėvynė yra Šiaurės Amerikos rytinė pakrantė, ten jis užauga iki 8–8,5 m aukščio. Pas mus paprastai aukščiau 4–5 m nepasiekia.
Amerikos indėnai tikėjo, kad Didžioji Dvasia padarė šį augalą išskirtinį todėl, kad atkreiptų žmonių dėmesį ir kad indėnai galėtų jį plačiai naudoti tiek išoriškai gydydami žaizdas ar raumenų patempimus, tiek gerdami arbatas nuo įvairių vidinių negalavimų, o sėklas vartotų maistui.
XIX a. Niujorke buvo pradėtas gaminti priešuždegiminio ir sutraukiančio poveikio veido kremas „Pond‘s“ iš sodinio hamamelio ekstrakto. Jis tebegaminamas iki šiol.
Japoninis hamamelis
Japoninis hamamelis (Hamamelis japonica) užauga kiek aukštesnis už sodinį, bet žydi kiek vėliau – nuo gruodžio iki kovo mėn. Nors ir labai panašus į savo brolį „amerikoną“, kilęs iš kito pasaulio krašto – Japonijos, jis jautresnis šalčiui.
Literatūroje galima rasti, kad šis hamamelis ištveria labai didelius šalčius, tačiau Lietuvos žiemos labai permainingos, jos dažnai „apgauna“ iš kitų kraštų kilusius augalus, kai viduryje žiemos atšyla iki 5 ar net iki 10 °C, o po to netikėtai vėl smarkiai atšąla. Augalai tą trumpalaikį atšilimą supranta kaip jau atėjusį pavasarį, pradeda budintis iš žiemos miego ir staiga vėl gauna šalčio dozę, tad nušąla arba net žūsta.
Japoninio hamamelio, kaip ir daugumos kitų, žiedai yra geltoni, skleidžia švelnų aromatą. Rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona spalva, vėliau nukrenta.
Švelnusis hamamelis
Švelnusis hamamelis (Hamamelis mollis) – krūmas, žydintis panašiu laiku kaip ir japoninis, bet laikomas atsparesniu šalčiui.
Dėl savo gausaus ir puošnaus žydėjimo bei stambesnių žiedų jis laikomas pačiu gražiausiu iš visų hamamelių ir dažniausiai auginamas dekoratyvinių augalų soduose Vakarų Europoje. 10 metų amžiaus krūmas pasiekia 2,5–4 m aukštį. Jei per plačiai išsišakoja, galima atsargiai pagenėti.
Dar vienas iš šio hamamelio privalumų – gali augti ir pusėtino derlingumo žemėje, nes kiti labiau mėgsta derlingesnę. Šis krūmas yra kilęs iš Kinijos. Yra išvesta keletas jo veislių („Goldcrest“, „Coombe Wood“, „Imperials“ ir kt.), besiskiriančių krūmo forma, žiedų didumu, skirtingo geltonumo atspalviais ir pan.
Tarpinis hamamelis
Tarpinis hamamelis (Hamamelis x intermedia) – tai žmogaus sukurtas hibridas iš natūralių rūšių. Jo lapai stambūs, žali, pilkšvai melsvo atspalvio, auga sparčiai. Išvesta įvairių šio hamamelio veislių, bet, ko gero, žinomiausia yra „Diane“, kurios žiedai – ne geltoni, o ryškiai raudoni su vyšniniu atspalviu.
Iš Šiaurės Amerikos taip pat atkeliavę dar du hamameliai. Tai pavasarinis hamamelis (Hamamelis vernalis), kuris žydėti pradeda sausio–vasario mėnesiais, o pas mus – kovą–balandį, bei dar neturintis patvirtinto lietuviško vardo Hamamelis ovalis, nes tik 2004 metais buvo atrastas Misisipės valstijos miškuose. Pastarasis žydi švelniai rausvais žiedais ir yra labai retas.
Šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba
