Ilgai prieglaudos kalytei ieškojusi moteris kreipėsi į „Nuarą“, tačiau tai su kuo ji susidūrė ją šokiravo.
Prieglaudos nepriėmė
„Prieš du mėnesius radome lauke lakstančią kalytę, kadangi priglausti ilgam laikui jos negalėjau pradėjau ieškoti gyvūnų prieglaudos, kur ji saugiai galėtų laukti savo šeimininkų“, – apie šuns atsiradimo istoriją pasakojo klaipėdietė.
Daugeliui prieglaudų paskambinusi moteris vis išgirsdavo vieną ir tą patį atsakymą: „Šunytės niekur nepriėmė, vis sakydavo, kad vietų nėra.“
Galiausiai klaipėdietė susisiekė su Klaipėdoje esančiu „Nuaru“: „Nors prieglauda buvo gan toli, vylėmės, kad pavyks ir jie turės vietos. Prieglauda už kalytės vietą pareikalavo 100 eurų ir sutiko priimti tik savaitės gale.“
Supykusi moteris nuvyko į prieglaudą: „Norėjau išsiaiškinti, kodėl šitaip elgiamasi, juk aš norėjau gerą darbą atlikti, nepalikau šuns likimo valioje.“
Atvykusi reikiamu adresu moterį nustebino prieglaudos aplinka: „Pamatėme didžiulį gražų namą su aptvertu didžiuliu kiemu. Stovėjome prie vartų su šunimi ant rankų apie 15 minučių, kol mus įleido.“
Su kalyte į vidų patekusi moteris savanoriams paaiškino visą situaciją: „Kalytę apžiūrėjo, patikrino ar nėra čipo, pasirašėme dokumentus ir ją prieglauda pasiėmė. Jokių pinigų mokėti neprašė, apie tai net neužsiminė, pažadėjo iškart įdėti skelbimą, dėl dingusio šuns ir jei kas pasikeis mus informuoti.“
Iš šuns liko griaučiai
Pirmas tris savaites moteris stebėjo „Nuaro“ paskyrą ir laukė skelbimo: „Nesulaukę skelbimo pamanėme, kad kalytė atrado savo šeimininkus, todėl nurimome.“
Po dviejų mėnesių pasirodė skelbimas: „Buvau šokiruota, kalytė buvo nualinta, iš šuns liko griaučiai, vos atpažinau. Įbruktas kamuolys į nasrus jog atrodytų laimingesne.“
„Nuaras“ moteriai paaiškino, kad taip kalytė atrodo dėl injekcijų: „Nesuprantu, kas ten vyko su ja per tuos du mėnesius. Prieglauda vengia pokalbio ir neatsako į jokius klausimus. Bando gintis jog kalytė numetė svorio dėl injekcijų. Prieglauda tvirtina, kad mes ją atvežėme sužalotą, sergančią ir jiems ją numetėme it šiukšlę. Nors tai visiška netiesa, šuo atrodė puikiai.“
,,Nuaro" komentaras
Susisiekus su „Nuaro“ vadove Jurgita Gustaitiene ši pateikė bendrinę informaciją:
„Kad gyvūno nepriėmė nei viena prieglauda – tikiu jog tai tiesa, nes visos mūsų šalies prieglaudos yra perpildytos arba nepriima jaunų gyvūnų dėl prieglaudose esančių infekcinių ligų.
„Nuaras“ gyvūnų savininkams teikdamas veterinarines, viešbučio, kirpyklos, dresavimo ir kitas paslaugas ima mokestį. Už gyvūno priėmimo ir globos paslaugą taip pat yra imamas įmonės nustatytas mokestis, jei toje teritorijoje „Nuaras“ neturi sutarties su savivaldybe nustatančia gyvūnų priėmimo tvarką.
Teritorijose kur sutarties su vietine savivalda nėra, neprivalo priimti gyvūnų ir gyvūnai priimami dviejų šalių „Nuaro“ ir fizinio ar juridinio asmens abipusiu susitarimu, sutariant ir paslaugos mokestį.
Spėju, jog 100 eurų mokestis galėjo būti paprašytas iš minėto pranešėjo, jei tai yra savininko gyvūnas, kurio jis atsisako.
Iš ko jis susideda: skiepai 15 eurų, ženklinimas 15 eurų, nuo kirminų vaistai ir blusų lašai 15 -30 eurų, kalės kastracija ir pooperacine slauga 30 -100 eurų, nuo svorio priklauso kaina. O kur dar šuns šėrimas ir priežiūra?
Žmogus atiduodamas savo gyvūną visuomet gali visas procedūras atlikti kitose klinikose, gal jos sutiks pigiau ar nemokamai, nors tuo abejoju.
Pagal įstatymą jo atiduodamas į prieglaudą gyvūnas jau privalo būti ženklintas iki perdavimo arba perdavimo metu.
Jeigu visos procedūros jau atliktos, tada už suteiktą gyvūno priėmimo ir globos paslaugą imamas apie 50 eurų vienkartinis mokestis. Šalys gali susitarti ir dėl kitokių paslaugų bei mokėjimas gali būti mėnesinis kol gyvūnas suras namus.
Nežinome apie kokio amžiaus gyvūną yra kalbama, tačiau reikia nepamiršti jog bet koks aplinkos pakeitimas gyvūnui sukelia stresą, o juo labiau mylimų savininkų netekimas. Kai kurie gyvūnai netgi atsisako ėsti ir tenka įdėti daug pastangų norint vėl sugrąžinti gyvūnui pasitikėjimą žmonėmis.
Jei kalytei buvo atlikta operacija, tai pooperacinis laikotarpis taip pat galėjo turėti įtakos, jog ji sulyso. Dažnai į „Nuaro“ prieglaudas patenka gyvūnai turintys didelę helmintų invaziją ir kurių gydymas kartais gali sukelti netgi toksikozes.
Piktintis reiktų ne „Nuaru“ o žmonių neatsakingumu. Taip pat iš jūsų surašytos informacijos panašu jog žmogus dar ir apgavo t.y. telefoninio pokalbio metu sužinojęs jog reikės mokėti, nuvykęs į prieglaudą tai nuslėpė, kad mokesčio išvengti.“
