„Tikslų išsikėlimas naujiems metams išties geras sprendimas. Tikriausiai kiekvienas yra sau pasižadėjęs nuo naujos savaitės ar mėnesio pradėti keistis, taip pat nauji metai – tai patogus atskaitos taškas naujai pradžiai“, – nurodo psichologė.
Ko žmonės dažniausiai trokšta?
Naujieji metai asocijuojasi su laukiamais naujais malonumais, emocijomis, dar nepatirtais įspūdžiais ar net galimais stebuklais, todėl specialistė pastebi, kad daugelis nuo sausio 1 d. savanoriškai įsipareigoja išskirtinai daug keisti savo gyvenime.
„Įdomu ir tai, ko žmonės siekia dažniausiai. JAV statistiniais duomenys rodo, kad populiariausi naujų metų pažadai yra sumažinti kūno svorį, sumokėti kreditus ir atiduoti skolas, daugiau sutaupyti ir mažiau išleisti pinigų, rasti naują darbą, pradėti sportuoti, sveikai maitintis, daugiau išmokti, vartoti mažiau alkoholio, mažiau nervintis darbe, mesti rūkyti, pagaliau išvykti į savo svajonių atostogas bei daugiau padėti kitiems ir skirti labdarai“, – vardina Natalija Ivanauskienė.
Prie šių populiariausių tikslų dažnai žmonės prideda ir paprastesnius uždavinius sau, pavyzdžiui, daugiau laiko skirti šeimai ir mažiau darbui, išmokti sakyti ne ir apginti savo asmenines ribas, daugiau užsiimti mėgstama veikla, kruopščiai planuoti laiką ir jo nešvaistyti veltui, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis. Tiesa, šiuos išsikeltus uždavinius įgyvendina retas.
Kodėl siekti naujo gyvenimo taip sunku?
Priežastys, trukdančios laikytis naujų metų įsipareigojimų, kurie galėtų sukurti geresnį gyvenimą, pasak psichologės, yra netinkamas tikslų formulavimas ir per didelis troškimas viską pakeisti iš esmės.
„Naujo gyvenimo sąraše reikėtų palikti tik svarbiausius tikslus. Veiksmingiausia išsirinkti vieną arba du. Jie turėtų būti konkretūs ir realistiški, o jų formulavimas – taisyklingas.
Netinkamai suformuluoto tikslo pavyzdys: mažiau laiko praleisti darbe ir daugiau dėmesio skirti šeimai. Tokio tikslo formuluotė neskatins jo įgyvendinti, nes nėra konkretumo bei kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti pasiekimus. Tinkamas pavyzdys: tikslas – išeiti iš ofiso antradieniais ir ketvirtadieniais 17 val. ir likusį laiką leisti namuose su šeima. Šio uždavinio įgyvendinimą kontroliuoti bus kur kas lengviau, kas padės neprarasti motyvacijos ir stebėti save“, – patarimais dalinasi specialistė.
Sudėtingus ir iš daug komponentų susidedančius siekius psichologė rekomenduoja suskirstyti į mažus žingsnius, nustatyti jų įgyvendinimo laiką ir stebėti pasiekimus. Pavyzdžiui, siekį – pakeisti darbą, reikėtų padalinti į kelis etapus, kaip darbo rinkos tyrimas, įmonių pasirinkimas, gyvenimo aprašymo atnaujinimas, susisiekimas su įdarbinimo agentūromis ir tolimesni darbai.
„Jei anksčiau nesėkmingai bandėte pasiekti tam tikrą tikslą, geriau jo atsisakyti. Tikėtina, kad jis buvo neteisingai suformuluotas arba nerealus. Tokį sunkiai pasiekiamą uždavinį taip pat galite padalinti į kelis etapus ir užsibrėžti pradžioje pasiekti tik pirmąjį žingsnį tikslo įgyvendinimo link.
Naują gyvenimą geriau pradėti mažais, bet tvirtais žingsniais. Reikėtų nuolatos stebėti ir fiksuoti savo pasiekimus, nes tai yra ilgas procesas. Pavyzdžiui, numestų kilogramų grafikas paskatins tolimesnėms pastangoms, suteiks naujos motyvacijos ir padės silpnumo akimirkomis“, – kalba psichologė.
Jei įgyvendinant vieną iš užsibrėžtų užduočių suklupote, anot specialistės, svarbiausia savęs nekaltinti, išanalizuoti nesėkmės priežastis ir suvokti, kad patyrus sunkumų toliau žengti tikslo link bus tik lengviau.
