Dominykas – tikras vaflių ir blynų guru. Maisto gaminimas jo gyvenime atsirado nuo pat vaikystės.
„Mama pasakojo, kad jau nuo mažų dienų sukiojausi virtuvėje ir viskas buvo labai įdomu, turėdavau tūkstantį klausimų. Ir pačiam man patiko daryti. Kadangi tėvai dirbo, o mūsų šeimoje 5 asmenys kažkas turėdavo gaminti. Tas žmogus ir buvau aš, bet man tai ir patiko, ir sekėsi“, – pasakoja jis.
Kadangi gaminti jam patiko, jis įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kur įgavo virėjo-konditerio specialybę. Ir nors jis viską išmano apie blynus, bet jam labiausiai patinka kepti mėsą, žuvį ir ruošti makaronus.
Pasak Dominyko, lietuviai dažniausiai renkasi saldžius vaflius, bet pabandę ir kitokius variantus lieka maloniai nustebę.
„Dažniausiai lietuviams vafliai asocijuojasi su saldumu. Statistiškai parduodama maždaug po lygiai tiek saldžių, tiek sūrių vaflių. Kartais žmonės net nustemba, kad gali būti ir kitokių variantų. Bet paragavę ne saldaus vaflio likdavo maloniai nustebę ir kartodavo vėl“, – šypsosi jis.
Gero vaflio paslaptis
Vaflių guru sako, kad mikšto vaflio paslaptis yra geras receptas ir daug meilės. Receptų yra labai daug – juos galima net skirtyti į kontinentus: amerikietiškus, europietiškus.
„Turbūt be galo svarbu yra ir kokybiški, geri produktai. Pavyzdžiui, reikia atskirti kiaušinių baltymus nuo trynių, juos standžiai išplakti ir tada dėti į tešlą. Miltus reikia gerai išsijoti, kad prisipildytų oro ir taip bus pasiektas geresnis rezultatas.
Svarbiausia išpurenti viską, ką galima, pasirinkti gerus produktus ir technologiškai viską gerai atlikti. Jeigu padauginama miltų, vaflis bus kietas“, – nurodo jis.
Dabar didžiuosiuose prekybos centruose galima įsigyti pačių įvairiausių produktų iš viso pasaulio. Pasak Dominyko, svarbiausias dalykas yra proporcijos.
„Gaminant vaflius turi būti kažkoks sausas mišinys – kažkokie miltai, kurie viską surištų. Taip pat šlapias mišinys – koks nors skystis. Tinka praktiškai visi miltai: grikių, avižų, paprasčiausi kvietiniai miltai, o į juos galima įmaišyti daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies“, – sako jis.
Svarbu – įkaitusi keptuvė
Dažnai galvos skausmu tampa tai, kad blynai nuolat prisigeria aliejaus ir atvėsę tampa šie tiek pagižę.
„ Kad blynai neprisigertų aliejaus reikia gerai įkaitinti keptuvę ir aliejaus pilti ne per daug. Geriausia naudoti tefloninę arba akmens masės keptuvę, tada užtenka tik trupučiuko aliejaus, nes tas pagrindas jau nėra lipnus.
Turėtų užtekti įpilti vos šaukštą aliejaus ir gerai išsklaidyti po keptuvę. Aišku, bulviniams blynams reikėtų šiek tiek daugiau, nes tarkiai labai geria riebalus, bet aliejaus visada galima įpilti dar“, – sako Dominykas.
Jis įspėja, kad blynams netinka šalto spaudimo aliejai, nes jų kepimo temperatūra yra gan žema ir perkaitinus atsiranda kartumo skonis. Kepimui tiks rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių išspaudų aliejus.
Dominykas dalijasi ir vienu savo mėgstamu blynelių receptu.
Cukinijų ir morkų blynai.
3 dalys cukinijų, 2 dalys morkų, 1 dalis bulvių ir šiek tiek miltų, kad gautųsi gera konsistencija. Kiek kiaušinių reikės, priklauso nuo masės svorio: 100 gramų masės – 1 kiaušinis.
Temperatūros skalėje nuo 1 iki 10, reikėtų kepti ties 7-8. Jeigu blynai pradeda degti, reikia primažinti kaitrą, bet ne per daug, nes žemoje temperatūroje blynai greit prisigers aliejaus.
Blynus valgykite su graikiško jogurto padažu. Į graikišką jogurtą įdėkite kumino ir kalendros, laimo sulčių, pagal skonį druskos ir pipirų.
