Pabandykite padaryti dirvos rūgštingumo testą – jei reikia, kad dirva būtų rūgštesnė, prilašinkite citrinos sulčių ar sieros.
Palikite šaknis žiemoti
Dar liko keli augalai, kuriuos reikia nuimti? Vietoj to, kad kastumėte kiekvieną šaknelę, “apkamšykite” likusias augalų šaknis. Jos bus naudingi mikrobai, kurie vėliau virs humusu. Jis padeda ne tik sudrėkinti ir suteikti oro augalams, bet padeda išlaikyti ir maisto medžiagas, kurių reikia išlaikyti augalų gyvybingumą.
Pridėkite komposto
Ant dirvos paviršiaus uždėkite poros centimetrų sluoksnį komposto, tada pasinaudokite šakėmis ar kauptuku lengvai sumaišyti jį su žemėmis. Jei kompostą maišote, kol jis dar šiltas, jis aprūpins dirvą maisto medžiagomis – mikroelementais, kurie padės augalams augti pavasarį, rašo portalas bonnieplants.com.
Neatsisakykite mėšlo
Įsidėmėkite, kad prieš skleidžiant mėšlą darže jis pirmiausia turi būti kompostuotas, bet jei juo tręšiate dirvą pavasariui, galite naudoti ir šviežią (jei atlaikysite kvapą). Per žiemą ant dirvos nemalonaus kvapo neliks, o dirvožemis bus prisigėręs trąšų. Geriausia naudoti karvių, arklių ir avių mėšlą.
Patręškite
Jei nenorite dirvožemio prisotinti mėšlu, bandykite dirvą patręšti organinėmis trąšomis – žaliu smėliu, fosfatais, kraujo ar kaulų miltais. Šios trąšos per porą mėnesių į dirvą išskiria maistines medžiagas, kurios ypač naudingos augalams pavasrio metu.
Uždėkite lapų
Kad ir kokio komposto dėtumėte darže, jį uždenkite dideliu sluoksniu smulkintų lapų. Tai padeda ilgaiu išsilaikyti sliekams.
Pasirūpinkite pasėliais
Dar vienas variantas padėti dirvai – pasirūpinti pasėliais. Galima sėti dobilus, raudonuosius kviečius, javus ar vienmečius rugius, garstyčias ar pupeles bei kitus ankštinius augalus. Šie augalai padeda iš dirvos pašalinti vandens perteklių, dirvai suteiks azoto.
Reikia prisiminti, kad tokius pasėlius reikia sėti tada, kai dirva dar šilta – jie turi spėti sudygti. Juos reikėtų sodinti vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
