Naujienų portalui tv3.lt dr. D. Radzevičius pasakojo, kad krūtinės didinimas implantais yra viena populiaresnių operacijų, tačiau pabrėžia, kad plastinė chirurgija sukasi ne tik apie šią operaciją – aktualus ir krūtų pakėlimas, krūtų didinimas su pakėlimu, ir krūtų mažinimas.
Pastebimos naujos tendencijos
Kaip pastebi gydytojas, krūtų didinimas yra viena lengvesnių operacijų, kurią atlieka kone visi plastikos chirurgai – nuo pradedančiųjų iki turinčių ilgametę patirtį.
Pats jau beveik 25-erius metus plastikos chirurgija užsiimantis D. Radzevičius skaičiuoja, kad jo praktikoje pirmakartis krūtų didinimas užtrunka maždaug nuo 45 minučių iki valandos. Kai reikia ne tik didinti krūtis, bet ir, pavyzdžiui, jas pakelti arba keisti implantus, operacija yra sudėtingesnė ir trunka iki dviejų valandų.
Dr. D. Radzevičius pastebi, kad šiuo metu vyrauja mada rinktis mažesnius, lengvesnius implantus ir tai, anot jo, yra sveikintina tendencija, nors jo praktikoje – vienas dažniausių pasirinkimų jau daugybę metų.
„Dabar tarytum grįžtama prie to, kad norima mažesnių implantų, kuklesnių, bet mano pacientės to norėjo visą mano praktiką. Iš tikrųjų, kuo implantai mažesni, tuo jie lengvesni, tuo mažiau ištempia audinius, juos deformuoja ir tuo mažiau reikia pakartotinių operacijų.
Noras kuo natūralesnių krūtų nėra jokia naujiena, galbūt tai tokia tendencija šiuo metu. Aš manau, kad tai yra į gerąją pusę, nes kuo didesni, tuo sunkesni implantai ir jie laikui bėgant gali sukelti daugiau problemų“, – kalbėjo plastikos chirurgas.
Krūtų implantai – ne visam gyvenimui
Paklaustas, su kokiais mitais dažniausiai tenka susidurti savo praktikoje, ekspertas nė nesudvejodamas sako – vyraujantis įsitikinimas, kad implantai yra visam gyvenimui:
„Mano atsakymas paprastas: implantų nebūna visam gyvenimui. Ateis diena, kai bus reikalinga pakartotinė operacija. Nors technologijos gerokai keičiasi ir implantai, kurie naudojami dabar, yra kitokie negu implantai, kurie buvo naudojami prieš 10, 20 ar net 30 metų, vis tiek teigčiau, kad implantai nėra visam gyvenimui. <...>
Prieš maždaug dešimtmetį pacientėms teigdavau, kad implantus po maždaug 10-12 metų reikėtų keisti – dabar taip nebeteigiu ne tik aš, bet ir mano kolegos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mes sakome, kad reikėtų atlikti tam tikrus tyrimus, stebėti, ar viskas yra gerai su implantu, bet praėjus 12-15 metų visgi reikėtų galvoti apie tai, kad greičiausiai implantą reikės pakeisti.“
Vienas iš dalykų, kurį būtina stebėti sudėjus implantus – ar jie yra vientisi, neplyšę, nes plyšimų rizika pradeda didėti prabėgus maždaug 7-10 metų po operacijos. Plyšimas plika akimi dažniausiai nėra pastebimas, nes silikonas, iš kurio pagaminti implantai, nėra skystas, neišbėga ir išlieka vietoje, o aplink implantą susiformavusi randinė kapsulė palaiko krūties formą.
„Implanto plyšimas nėra toks nekaltas dalykas, kadangi per tam tikrą laiką silikonas patenka į audinius, sistemą ir gali inicijuoti tam tikras imunines ligas. Nėra taip, kad implantui plyšus galima gyventi su juo ir tuo nesirūpinti. Rūpintis būtina. Plyšus implantui nereikia operacijos atlikti šiandien, bet visgi ją reikėtų atlikti pakankamai greitai“, – aiškino gydytojas.
Krūtų implantų plyšimų diagnostika dabar yra daug paprastesnė dėl naujos kartos echoskopų, padedančių pakankamai tiksliai nustatyti, ar implantas nėra plyšęs – prieš maždaug dešimtmetį tai tiksliausiai parodydavo tik magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas arba mamograma.
Kaip teigia pašnekovas, jeigu pacientei yra 20 ir daugiau metų, rekomenduojama echoskopinį tyrimą atlikti praėjus maždaug septyneriems metams, kai ima didėti plyšimo rizika.
Visgi, vyresnėms pacientėms, pavyzdžiui, nuo 40 ir daugiau metų, nebūtina atskirai atlikti echoskopijos plyšimų diagnostikai, nes pradedami atlikti tyrimai dėl galimų krūtų onkologinių problemų, tad nušaunami du zuikiai vienu šūviu – krūtų ligų diagnostika tuo pačiu apima ir implantų plyšimo diagnostiką.
Komplikacijos galimos, bet nėra dažnos
Kitas mitas apie krūtų implantus jau plačiai aptartas, tačiau kartais vis dar kelia klausimų – ar susidėjus implantus galima žindyti kūdikį. Dr. D. Radzevičius aiškina, kad krūtų implantai nė kiek netrukdo vaiko žindymui:
„Implantas yra dedamas gerokai giliau, po pieno liauka, o dažniausiai Europoje dedamas ir po raumeniu, kuris yra dar giliau nei pieno liauka ir tai neturi absoliučiai jokios įtakos žindymui. Klausimas tik vienas – po nėštumo ir žindymo pasikeis krūtų forma ir dydis ar ne.“
Ko gero, visai nieko nežinant apie krūtų didinimą implantais, viena didžiausių kylančių baimių yra galimos komplikacijos. Plastikos chirurgas pastebi, kad, pirmiausia, pacientė turi būti tinkamai paruošta operacijai: ji turi būti visiškai sveika, reikia atlikti nustatytus tyrimus, jeigu ji serga lėtinėmis ligomis, apie tai būtinai turi pranešti anesteziologui.
„Tai yra rutiniškas priešoperacinis pacientės ištyrimas tam, kad išvengtume komplikacijų, kurios yra susijusios su pačia operacija, narkoze“, – pridūrė plastikos chirurgas.
Tačiau, kaip ir atliekant kiekvieną operaciją, išlieka infekcijos rizika. Rizikingumas priklauso nuo įvairių faktorių: operacijos kokybės, technikos, operacinės užterštumo. Siekiant išvengti šių komplikacijų ar sumažinti jų riziką, profilaktiškai skiriami antibiotikai.
Kita galima komplikacija – vadinama kapsulės kontraktūra: „Kapsulė yra randinis audinys, kuris susidaro aplinkui implantą. Kapsulė susidaro visais atvejais, tačiau kontraktūra – per didelis surandėjimas, kuris gali deformuoti implantą, jį spausti, tempti į viršų ar šoną – yra komplikacija, kuri nutinka maždaug dviem procentais atvejų.
Jeigu taip nutinka, tada reikalinga operaciją pakartoti, išimti implantą, kapsulę dalinai arba visiškai pašalinti ir įdėti naują implantą.“
Ar krūtų implantai gali sukelti vėžį?
Vis dažniau imama kalbėti ir apie dar vieną komplikaciją – implantų sukeliamą vėžį. Dr. D. Radzevičiaus teigimu, ši tema aptariama kone kiekvienoje didesnėje plastinės chirurgijos konferencijoje, o kai kurių studijų rezultatų kol kas negali paaiškinti net mokslininkai.
„Jeigu mes kalbame apie krūtų vėžį, atliktų tyrimų rezultatai buvo paradoksalūs – moterims, kurios turėjo implantus, krūties vėžio rizika buvo vos mažesnė nei toms moterims, kurios neturėjo implantų. Kolkas mokslininkai negali paaiškinti, kodėl atsakymai yra tokie. Tad atsakymas, ar krūties implantai sukelia krūties vėžį, yra ne.
Pastaruoju metu yra kita problema – kraujo vėžys, kurį sukelia būtent krūtų implantai. Šis kraujo vėžys yra vadinama anaplastinė limfoma. Yra nustatyti tam tikri veiksniai, kas tai iš tikrųjų sukelia.
Buvo nustatyta, kad yra tam tikros rūšies implantai, kurie didina riziką susirgti anaplastine limfoma ir tų implantų atsisakyta. Tai – šiurkštaus paviršiaus implantai, kurie buvo skirti tam, kad priaugtų prie audinių, pats implantas nesisuktų ir duotų mažesnę aplinkinių audinių reakciją, bet ne visais atvejais implantas prigydavo prie audinių ir šiurkštumas sukeldavo lėtinį uždegimą, kuris esant tam tikram genetiniam fonui per tam tikrą laiką sukeldavo šią kraujo vėžio formą.
Kolkas atvejų skaičiai nėra dideli, bet visgi tai yra tam tikri skaičiai ir jie labai skiriasi, pavyzdžiui, JAV ir Australijoje, Australijoje skaičiai yra didesni negu JAV. Klausimas, kodėl tie skaičiai skiriasi – ar tai susiję su vienokių ar kitokių implantų naudojimu, ar su diagnostika, kuri, žiūrint santykinai, vienu atveju yra blogesnė, kitu atveju geresnė. Tai – įdomūs dalykai“, – krūtų implantų ir vėžio sąsają aiškino dr. D. Radzevičius.
Dėl šios priežasties plastikos chirurgas sako visų konsultacijų metu prieš bet kokią operaciją papasakojantis ne tik apie teigiamus, bet ir neigiamus aspektus, galimas komplikacijas, o tada pacientai, įvertinę riziką, renkasi, ar jiems tai – priimtina.
