LGL emocinės paramos platformoje savanoriauji jau trečius metus. Kas paskatino teikti paramą patyčias ir sunkumus patiriantiems LGBT moksleiviams?
Paskatino tai, kad pati esu LGBT+ bendruomenės dalis. Suprantu, kokius sunkumus, iššūkius kiekvieną dieną patiria jaunuoliai, kaip sunku ir skausminga tai išgyventi, ypač jei neturi su kuo apie tai pasikalbėti. Dažnai sulaukiu klausimų – kodėl būtina išskirti LGBT+ jaunuolius? Negi kiti vaikai, paaugliai nepatiria patyčių? Norėčiau sakyti, kad nepatiria, tačiau patyčios neaplenkia beveik nė vieno. LGBT+ bendruomenė nėra išskirtinė šiuo klausimu, jaunuoliai patiria ne tik tokio pačio pobūdžio patyčias kaip ir kiti, bet papildomai sulaukia ir grubių, žeminančių žodžių ir veiksmų dėl savo netradicinės lytinės orientacijos. Nei vienas žmogus neturėtų išgyventi patyčių, neturėtų gyventi baimėje, vienatvėje. Priešingai – kiekvienam turi būti užtikrintos galimybės susikurti saugią aplinką būti savimi ir mėgautis gyvenimu.
Dėl ko dažniausiai kreipiamasi? Su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria LGBT jaunuoliai?
Dažniausiai kreipiasi prašydami patarimų, būdų kaip tėvams pasakyti apie savo netradicinę lytinę orientaciją. Daugybė jaunuolių gyvena su baime, kad jų nepriims, nesupras, atstums jų artimiausia aplinka – tėvai. Deja, bet ši baimė yra pagrįsta, nes Lietuvoje homofobija, transfobija vis dar gana giliai įsišaknijusi ir yra ne tik tabu, bet ir matoma iš itin negatyvios, stereotipais apipintos pusės. Jaunuoliai dažnai girdi iš savo tėvų bei kitų jiems svarbių asmenų homofobinius pasisakymus, todėl jie nusprendžia, kad ir jų atžvilgiu tėvai bus priešiški, galbūt net išvarys iš namų. Jaunuoliai bijo savo tėvų, nes jie namuose nesukuria visapusiškai saugios aplinkos būti savimi.
Kita didelė problema yra mokykla. Maža dalis jaunuolių jaučiasi fiziškai bei emociškai saugiai mokyklos erdvėje. Dažnai mums rašo, jog nepasitiki mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais, nesijaučia saugiai ateiti kalbėtis apie patiriamas patyčias dėl seksualinės orientacijos, apie sunkumus, kuriuos išgyvena siekdami priimti savo seksualinę orientaciją ir pan. Pasitaiko atvejų, kai patiria atstūmimą, patyčias iš mokyklos specialistų, kai paprašo jų pagalbos dėl patiriamų patyčių. Dažnai susidaro įspūdis, kad specialistai nėra paruošti specifinėms situacijoms arba negeba atsiriboti nuo savo asmeninės nuomonės ir tiesiog atliepti pagalbos poreikį kaip specialistas(-ė).
Kuo LGL emocinės paramos platforma skiriasi nuo kitų paramos linijų?
Skiriasi itin svarbiu aspektu – kiekvieną kartą parašius bendraujama su tuo pačiu savanoriu(-e). Tai reiškia, kad dėl pagalbos besikreipiančiam asmeniui, kiekvieną kartą rašant, nereikės savo istorijos pasakoti iš naujo, išlaikomas tęstinumas ir labiau įsigilinama į esamą problemą. Taip pat, platformoje bendravimas vyksta patogiu būdu – ne laiškais, o panašiu į „Messenger“ programėlės susirašinėjimo principu. Visa bendravimo istorija itin patogiai matoma ir, pagal poreikį, nesudėtinga grįžti prie kažkokios konkrečios susirašinėjimo dalies.
LGL emocinės paramos platformoje parama teikiama ir LGBT jaunuolių tėvams bei mokytojams. Dėl kokių iššūkių kreipiasi suaugusieji?
Suaugusieji dažniausiai kreipiasi prašydami patarimų, kaip bendrauti su LGBT+ bendruomenės jaunuoliais. Dažnai suaugusieji (ypač specialistai) jaučiasi neturintys pakankamai informacijos, kompetencijos šioje srityje, nežino ką ir kaip pasakyti jaunuoliams, kad jie jaustųsi saugūs bei suprasti, priimti. Neretai užduoda klausimus apie tai, kokiais būdais parodyti jauniems žmonėms, kad jie juos priima tokius, kokie yra, palaiko ir yra pasiruošę jiems padėti, sukurti saugią aplinką būti savimi.
Tėvams dažnai kylantys klausimai yra panašūs į specialistų – kaip tinkamai bendrauti su LGBT+ jaunuoliais? Kokiais būdais parodyti, kad priima tokius, kokie jie yra? Kyla klausimų ir apie tai, kaip susitaikyti su tuo, kad jų vaikas yra netradicinės seksualinės orientacijos, kaip apsaugoti vaiką, kuris patiria patyčias, diskriminaciją. Taip pat, patys tėvai patiria diskriminaciją ir ieško pagalbos būdų, kaip jiems tai išgyventi. Klausimai ir iššūkiai labai įvairūs.
Ką tau reiškia savanorystė LGL emocinės paramos platformoje? Ar savanoriaudama apie save sužinojai kažką naujo? Ar savanorių tarpe atradai bendruomenę?
Savanorystė LGL platformoje man suteikia galimybę bei erdvę jauniems žmonėms ir jų aplinkai suteikti tai, ko aš pati neturėjau. Esu tikra, kad skirdama savo laiką, dėmesį bei patirtį aš padedu kitam išgyventi dar vieną dieną ir patikėti, kad gyvenimas gali būti gražus bei vertas jį nugyventi. Galbūt šie žodžiai itin skambūs, bet visgi didelė dalis LGBT+ bendruomenės narių yra bent kartą pagalvoję apie savižudybę, aš nesu išimtis. Todėl itin svarbus šios platformos sukūrimas, jos aktyvumas ir savanorių skiriamas nuoširdus dėmesys.
Savanoriaudama šioje platformoje aš augu kaip asmenybė, tampu dar tvirtesnė atlaikydama diskriminacijos strėles, kurios skirtos ne tik man tiesiogiai, bet ir mano bendruomenei. Džiaugiuosi, kad savanorių tarpe atradau draugų, kurie ne tik sunkiomis akimirkomis yra šalia, bet ir džiaugsme, žaidimų vakaruose, pokalbiuose. Tokia saugi aplinka reikalinga ne tik tiems, kuriems suteikiame pagalbą, bet ir mums patiems. Kartais susigraudinu vien nuo minties, kad esu apdovanota nuostabiais žmonėmis.
Esi aktyvi LGBT bendruomenės narė, daliniesi įžvalgomis socialiniuose tinkluose. Kodėl pagalba kitiems tau tokia svarbi? Iš ko semiesi energijos?
Padėti kitam žmogui susikurti sau saugią aplinką man yra ir dovana, ir privilegija. Aš pati tokios pagalbos neturėjau, augdama net nežinojau kur kreiptis, nebuvo interneto, todėl buvau viena pati su savimi ir savo iššūkiais. Savyje turiu sukaupusi nemažai patirties nuo diskriminacijos darbo aplinkoje iki priėmimo ten, kur jo mažiausiai tikėjausi. Jaučiuosi galinti ir turinti dalintis savo istorija, nes tikiu, kad ji gali įkvėpti kitus, suteikti tvirtybės bei saugumo savo kelyje, atvirumo prieš save ir kitus, tikėjimo, kad gyvenimą verta patirti. Aš pati stebėjau kitus atvirus LGBT+ bendruomenės asmenis ir žavėjausi jais, brandinau savyje tikėjimą, jog ir aš vieną dieną tapsiu tokia tvirta, kad galėsiu suteikti užuovėją kitiems. Žmogus nėra sukurtas gyvenimu eiti vienas, mes visi esame susiję, mūsų visų keliai yra persipynę, todėl būtina rasti būdus kaip nutraukti tą tikslingą skausmo sukėlimą ir priimti kiekvieną tokį, koks jis-ji yra.
Energijos semiuosi iš gamtos, kūrybos ir kitų žmonių, kurie drąsiai ir atvirai dalinasi savo istorijomis. Patyrimai, kurie žmogų pasiekia tiesiogiai iš kito žmogaus mane ypač įkvepia. Gamtoje viskas turi balansą, ten viskas vyksta taip, kaip turi vykti ir visiems pakanka joje vietos. Būdama miško, ežero, upės, žolės, dangaus apsuptyje aš atsigaunu, prisipildau energijos, susibalansuoju. Tuo pačiu prasiveržia ir mano kūryba rašymo, piešimo, fotografijų pavidalu. Viskas labai gražiai, ritmingai apsijungia, užplūsta pilnatvės jausmas.
Rusijai užpuolus Ukrainą įsitraukei į paramos telkimą, veži paramą karo baisumus išgyvenantiems ukrainiečiams. Papasakok, ko išmokė ši patirtis.
Nuo pat karo pirmos dienos žinojau, kad važiuosiu į Ukrainą padėti, nebuvo ir nėra jokios abejonės ar baimės ten vykti. Būdama Ukrainoje patyriau daugybę dalykų – nuo gyvenimo tarp paprastų civilių žmonių, slėpimosi rūsyje oro pavojaus metu iki nakvynės visai šalia fronto linijos, vaikščiojimo po sugriautus namus, tiltus.
Gyvenimas be elektros, šviesos, šilumos, vandens išmokė labiau vertinti tuos bazinius dalykus, kurie namuose yra lengvai prieinami. Unikali patirtis bendrauti su karininkais, jų artimaisiais, klausytis istorijų apie gyvenimą fronte. Kiek daug šviesos, troškimo džiaugtis gyvenimu ir ramybės šie žmonės spinduliuoja. Šios istorijos įsirėžia giliai į širdį, graudina ir tuo pačiu nuramina, įkvepia, dovanoja suvokimą, kad laisvės troškimas nebus nugalėtas žiaurumu. Vienos iš kelionių metu, turėjau galimybę dalyvauti automobilių kolonoje, kuri skirta pagerbti žuvusiuosius ir šiuo metu kariaujančius. Jos metu pakelėje žmonės mojavo mums, sustabdydavo savo automobilius tam, kad sudarytų mums galimybę be trukdžių važiuoti tikslo link – į kapines. Kuo arčiau kapinių mes buvome, tuo dažniau matydavome palei kelią priklaupusius asmenis. Tokiu būdu jie išreikšdavo savo pagarbą žuvusiems ir ginantiems savo šalies laisvę. Buvo neįmanoma sulaikyti ašarų nuo to skausmingai didingo vaizdo, pagarbos jausmo dalyvaujant tokiame ypatingame renginyje.
Vienos iš humanitarinės paramos misijos metu, Karolio Sankausko iniciatyva mes vežėme džipą, kuris buvo išmargintas LGBT+ ir Laisvės partijos lipdukais. Šis džipas nuo LGBT+ bendruomenės ir Laisvės partijos buvo skirtas fronte kariaujantiems kariams. Buvo neapsakomai gera važiuoti nuo pat Vilniaus iki fronto Ukrainoje, nes, išskyrus vieną nemalonų raštelį Kijeve, nesulaukėme jokios negatyvios reakcijos nei iš civilių, nei iš karių. Šį kartą turėjau ir vaivorykštės vėliavą su tikslu gauti parašą iš kareivių, kuriems dovanosime džipą. Buvau visiškai rami, jokios baimės fronte pasirodyti su LGBT+ atributika ir ne veltui, nes parašas nugulė ant vėliavos taip lengvai kaip ir ant bet kurios kitos valstybinės vėliavos. Šie nuostabūs žmonės kovoja už visų žmonių laisvę gyventi, neišskirdami nei vieno. Didžiuojuosi galėdama būti šios kovos dalimi.
Humanitarinės paramos organizavimas ir vežimas į Ukrainą neleidžia pamiršti, kad žmogus žmogui gali ir turėtų būti vertybė.
Kokią žinutę norėtum perduoti sunkumus patiriantiems LGBT jaunuoliams?
Yra daugybė dalykų, kuriuos noriu perduoti jauniems žmonėms, todėl dažnai dalinuosi savo mintimis viešoje erdvėje ir pokalbiuose. Gyvendami šiame sudėtingame laikotarpyje ir siekdami, tikėdamiesi, kad mus priims, mažų mažiausiai ką galime padaryti tai pradėti nuo savęs. Priimti save ir kitą nepriklausomai nuo to, kokia yra praeitis, dabartis, profesija, dvasinės pažiūros, lytis, amžius, tautybė, mėgstama spalva, vairuojamas automobilis, kūno kalba... galima tęsti be pabaigos, nes kiekvienas esame unikaliai gražus ir skirtingas. Neatimkite iš savęs galimybės pažinti save ir tuos, kurie yra šalia jūsų. Prisiminkite, kad jūs patys pasirenkate ir jums nereikia kitų žmonių leidimo mylėti bei būti savimi.
Išdidžiai priimkite tai, kas esate, nes kitos galimybės tam gali nebūti.
Į Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL emocinės paramos platformą su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos susiduriantiems moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams galima kreiptis adresu: https://lithuania.livewithoutbullying.com/
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
