Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologė dr. Kristina Ryliškienė naujienų portalui tv3.lt paneigia vyraujančius mitus ir pasakoja, kokie yra šios ligos simptomai, pagrindiniai provokatoriai, kodėl migrena kur kas dažniau serga moterys nei vyrai ir ar įmanoma ją išgydyti.
Yra tam tikri migrenos provokatoriai
Specialistė nurodo, kad migrena yra biologinė liga, pirmiausia nulemta vidinių procesų, o priepuolis užgimsta migrenos generatoriuje, kuris yra viršutinėje smegenų kamieno srityje. Tačiau įvairūs veiksniai, sukeliantys pakitimus, prisideda prie ligos provokavimo ir gali turėti įtakos priepuolių dažnumui.
„Vieni iš stipriausių yra hormoniniai svyravimai menstruacinio ciklo metu, įvairūs dienos rutinos sutrikimai – miego, poilsio ir darbo režimo, mitybos. Maistiniams provokatoriams priskiriamas alkoholis, tam tikri maisto produktai (sūris), labai dažnas kofeino vartojimas. Dar viena provokatorių grupė – meteorologiniai svyravimai, intensyvūs kvapai, ryški šviesa“, – vardija dr. K. Ryliškienė.
Ji sako, kad migreną gana paprasta diagnozuoti, mat tam nereikia nei instrumentinių, nei laboratorinių tyrimų. Paprastai, jei žmogus kreipiasi dėl stipraus galvos skausmo, kuris reguliariai kartojasi, greičiausiai tai būna migrena:
„Tai dažniausias neurologinis susirgimas, kuris yra fiksuojamas medicininiuose dokumentuose. Net yra sakoma, kad jeigu pas gydytoją žmogus atvyko dėl pasikartojančio stipraus galvos skausmo priepuolių, pirmiausia reikia paneigti, kad tai nėra migrena, nes tai būna dažniausia skausmo priežastis.“
Tiesa, neurologė nurodo, kad ne visi migrena sergantys žmonės kreipiasi į gydytojus, todėl bendra statistika šios ligos sergamumo neatspindi.
Pasireiškia ne tik galvos skausmu
Specialistė sako, kad dėl jau anksčiau minėtų hormoninių svyravimų migrena dažniau serga moterys nei vyrai:
„Vaikų sergamumas nėra didelis ir iki lytinės brandos berniukai ir mergaitės serga daugmaž vienodai, bet, prasidėjus lytinei brandai ir tęsiantis vaisingam amžiui, moterys tampa maždaug trim kartais dažniau sergančios nei vyrai.“
Kaip pagrindinius šios ligos simptomus neurologė įvardija stiprų galvos skausmą, pykinimą ir vėmimą, jautrumą garsui bei šviesai, apribotą fizinę ir protinę veiklą.
Maždaug 30 procentų sergančiųjų patiria migreną su aura, kas reiškia, kad, prieš prasidedant galvos skausmui, sutrinka tam tikros funkcijos, dažniausiai – rega, jutimas ir kalba.
„Didžioji dalis pacientų auros metu patiria tik regos sutrikimą, kai vidutiniškai 20–30 minučių būna išplaukęs, lyg po vandeniu matymas, spalvoti ar nespalvoti mirgėjimai, blyksėjimai, raibuliavimai, laužytos ar burbulinės formos. Jei po to per valandą prasideda galvos skausmas, tai visą šitą derinį vadiname migrena su regimąja aura.
Jutimo sutrikimo metu gali tirpti kuri nors ranka, viena veido pusė, liežuvis, taip pat gali sutrikti kalba, kai žmogui tampa sunku formuluoti sakinius“, – nurodo dr. K. Ryliškienė.
Migrena daro įtaką ir kitų, nesergančiųjų, gyvenimams
Migrenos priepuolius patiriantys pacientai į gydytojus kreipiasi dėl dviejų dažniausių priežasčių:
„Pirmajai pacientų daliai priepuolių dažnis yra įprastinis, kartą ar du per mėnesį, bet jie būna labai stiprūs, nepadeda paprasti geriamieji vaistai nuo skausmo, žmogus yra visiškai nedarbingas, neretai kviečiasi greitąją pagalbą ar pats važiuoja į priėmimo skyrių.
Kita dalis pacientų turi ir labai didelį priepuolių dažnį – jų gali būti kartą ar du per savaitę, gali būti ir lėtinė migrena, kai skausmo dienų yra 15 ir daugiau per mėnesį. Toks žmogus atsiduria situacijoje, kai visiškai negali nuspėti, kada bus priepuolis, ar pavyks jį suvaldyti.
Kadangi tai su vaisingu ir darbingu amžiumi susijusi liga, visi turi šeimyninių, darbinių, visuomeninių įsipareigojimų, sergantis migrena ne visada gali juos atlikti. Atsiranda priepuolių pasikartojimo, jų nesuvaldymo baimė, o tai sukelia didžiulę naštą pacientams.“
Pašnekovė pažymi, kad vienas sergantysis migrena, jei ji yra nevaldoma, ne tik pats patiria daug sunkumų – su jais susiduria ir aplinkiniai:
Pašnekovė pažymi, kad vienas sergantysis migrena, jei ji yra nesutvarkyta, ne tik pats patiria daug sunkumų – su jais susiduria ir aplinkiniai:
„Galima sakyti, kad vienas sergantis žmogus turi įtakos bent 5 kitiems žmonėms. Jei, pavyzdžiui, serga šeimą sukūręs asmuo, tai dėl jo patiriamų sunkių, dažnų migrenos priepuolių kenčia sutuoktinis, vaikai, bendradarbiai, darbdavys.“
Paneigia stereotipus
Neurologė sako, kad migrena – vis dar apipinta įvairiais mitais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių yra toks, kad migrena dažnai tiesiog prisidengiama vengiant atlikti pavestus darbus.
„Tai yra daugiau nei skausmas, nes žmogus dažnai yra nefunkcionuojantis, negalintis nieko daryti. Tikrai sergantys nei tingi, nei nenori atlikti pareigų namuose ar darbe, priešingai – jie jaučia labai didelį pareigos jausmą ir yra prislėgti, kad netikėtai iškrenta iš darbo ar šeimos gyvenimo“, – pabrėžia specialistė.
Taip pat nemaža dalis žmonių mano, kad migreną labai lengva išgydyti, pakanka išgerti tabletę ir tai pasibaigs. Tačiau, anot dr. K. Ryliškienės, kai kuriems reikia itin ilgai ieškoti tinkamo gydymo, medikamentinių vaistų derinių, kad žmogus galėtų geriau funkcionuoti.
Tiesa, vaistų, kurie galėtų išgydyti šią ligą, nėra, galima tik ją suvaldyti, padėti žmogui gyventi kasdienį gyvenimą. Neurologė nurodo, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau naujų būdų, kuriais stengiamasi suvaldyti ligą, mat to poreikis yra didžiulis.
Priepuoliai valdomi vaistais
Įvairiuose forumuose galima rasti pačių įvairiausių patarimų, kurie padeda žmonėms migrenos priepuolių metu. Vis dėlto neurologė nurodo, kad veiksmingos yra nemedikamentinės priepuolius retinančios priemonės, bet efektyviausiai su jau prasidėjusiu priepuoliu kovoti galima vaistais.
„Turėčiau šiek tiek nuliūdinti tuos, kurie nori natūralių ir paprastų būdų sumažinti jau prasidėjusį priepuolį, nes statistika yra tokia, kad 93–95 procentai viso pasaulio sergančiųjų priepuolius gydo vaistais. Ne vaistinės priemonės dažniausiai yra labai mažai veiksmingos. Iš jų, galvos skausmo specialistų manymu, tinkamiausios – vietinis šaltis, veiklos nutraukimas, miegas.
Kadangi yra asmenų, kuriems vaistus rekomenduojama vartoti kaip įmanoma rečiau, pavyzdžiui, nėščiosios ar žindančios moterys, vaikai, kuriami neuromoduliacijos prietaisai, kai priepuolis nutraukiamas silpna magnetine ar elektros stimuliacija“, – sako specialistė.
