Šalyje kepenų transplantacijos laukia 97 pacientai, iš jų 62 laikinai ne recipientai (jiems šiuo metu atlikti transplantacijos dėl medicininių priežasčių negalima). Santaros klinikose kepenų persodinimo laukia 16 aktyvių recipientų (37 laikinai ne recipientai) (Nacionalinio transplantacijos biuro duomenys).
Visame pasaulyje donorų organų trūksta, jų laukiančių pacientų yra gerokai daugiau nei yra donorų. Todėl apie organų donorystę daug kalbama, vykdoma švietėjiška veikla, kad žmonės sutiktų po mirties dovanoti organus transplantacijai, kad būtų galimybė tinkamus organus persodinti ir sunkiai sergantys pacientai sulauktų vilties pasveikti, rašoma pranešime spaudai.
Gydytojai, panaudodami medicinos mokslo žinias, deda daug pastangų, kad pacientai sulauktų transplantacijos – atlieka sudėtingas procedūras, kurios paciento neišgydo, tačiau suteikia galimybę laukti ilgiau ir yra tarsi tiltas į transplantaciją. Transplantacijos laukimo laikas – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Kuo reikšminga intervencinė radiologija organų transplantacijose?
VUL Santaros klinikose intervenciniai radiologai yra neatsiejama daugiadalykės organų transplantacijos komandos dalis. Atlikdami minimaliai invazines intervencinės radiologijos procedūras, panaudodami inovatyvius metodus, šie medikai dalyvauja pacientus ruošiant transplantacijai, organų persodinimo metu ir prasidėjus komplikacijoms.
Intervencinių radiologų darbas grindžiamas vaizdinimu, t. y. pasitelkiant ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą.
„Šiuo metu Santaros klinikose sukurta intervencinės radiologijos infrastruktūra ir komanda gali atlikti visas reikalingas diagnostines ir gydomąsias procedūras prieš ir po organų transplantacijų. Jos atliekamos minimaliai invaziniais metodais, pagerinant paciento gyvenimo kokybę, paspartinant sveikimą,“ – pažymi Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė dr. Aistė Kielaitė-Gulla.
Kai pacientų sveikatos būklė yra tokia, kad gyvybę galėtų išgelbėti tik kepenų transplantacija, tačiau jos negalima atlikti dėl didelės patologijos kepenyse, tuomet intervenciniai radiologai atlieka gydomąsias procedūras, sumažinančias patologiją, kad pacientai galėtų būti registruoti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašus. Tai gali būti kepenų židinių embolizacija (kai užkemšamos kepenų auglį maitinančios kraujagyslės), židinių sunaikinimo procedūros karščiu ar šalčiu arba kepenų biopsiją atliekant be pjūvio – kateterį į kepenis įvedant per kaklo veną. Tokios procedūros būtų neįmanomos be intervencinių radiologų kompetencijų.
Pacientus ruošiant transplantacijai galimi ir kiti gydymo metodai. Tai gali būti vėžinių ląstelių naikinimo procedūros, kurioms naudojamos itin mažos adatos chemopreparatais įsotintoms mikrodalelėms (dažniausiai apie 0,1–0,2 mm skersmens) arba radioaktyvioms medžiagoms į naviką suleisti. Tam reikalingas itin tikslus adatos dūris, kad nebūtų pažeisti aplink esantys audiniai ir organai.
Intervenciniai radiologai talkina ir transplantacijos metu ar po jos gydant potransplantacines komplikacijas. Paciento gyvybei grėsmingas būkles gydyti taip pat padeda intervenciniai radiologai: kai užsikemša kepenis maitinančios kraujagyslės, trombai „ištirpdomi“ suleidžiant medikamentų tiesiai į juos arba specialiais zondais ištraukiami ir taip atkuriama kraujotaka. Šioms procedūroms atlikti būtinas tikslumas ir tai galima atlikti tik panaudojant intervencinių radiologų naudojamas inovatyvias metodikas.
Kaip pažymi Radiologijos centro vadovas dr. Artūras Samuilis, Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre aukščiausios kvalifikacijos radiologijos specialistų naudojamos vaizdinimo priemonės talkina ir donorystės, ir transplantacijos procese. Ir gydomosios, ir diagnostinės procedūros atliekamos itin tiksliai. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie sudėtingiausias operacijas kenčiančius pacientus. Minimaliai invazinės procedūros yra tausojančios, po jų sveikstama greičiau.
„Šiuolaikinė intervencinė radiologija nepaliauja manęs stebinti, ji yra tik žingsnis iki robotinės medicinos“, – sako Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Marius Kurminas.
