Naujienų portalui tv3.lt „Unirad“ klinikos marketingo vadovė Justina Slavinskaitė pasakoja, kaip vyksta MRT tyrimas ir kokios baimės dažniausiai kyla pacientams šio tyrimo metu.
Kada reikėtų atlikti MRT tyrimą?
Dažniausiai, pasak marketingo vadovės J. Slavinskaitės, MRT tyrimas skiriamas esant tam tikroms traumoms arba diagnozuojant vidaus organų problemas ir ligas.
„Nėra taip, kad kiekvienam pacientui būtina atlikti MRT tyrimą. Jis reikalingas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, rentgeno tyrimas neparodo traumos masto. MRT leidžia matyti daugybę struktūrų – raumenis, sausgysles, kraujagysles. Magnetinis rezonansas suteikia išsamų žmogaus kūno vaizdą“, – aiškina ji.
Specialistė pateikia pavyzdį: „Jei žmogus pasitempia koją ir atliekamas kitas tyrimas nerodo jokių pakitimų, tačiau skausmas išlieka, gali būti plyšusi sausgyslė ar įvykęs patempimas, MRT tyrimas padeda tiksliai nustatyti diagnozę.“
Pasak J. Slavinskaitės, yra atvejų, kai MRT tyrimas yra būtinas: „Pavyzdžiui, įtarus galvos smegenų naviką, MRT yra nepakeičiamas, nes leidžia stebėti naviko progresavimą ir nustatyti, kas vyksta organizme.“
Ji taip pat pabrėžia, kad kai kurių pakitimų, pavyzdžiui, navikinių darinių kiti tyrimo metodai gali tiesiog neparodyti, todėl MRT išlieka vienu iš tiksliausių diagnostikos būdų.
Be to, J. Slavinskaitė pastebi, kad MRT dažnai atliekamas pacientams, kurie jau ilgą laiką kenčia neaiškios kilmės skausmus.
„Būna, kad žmogus dvejus metus jaučia skausmą toje pačioje vietoje, tačiau visi kiti tyrimai nerodo jokios problemos. Pacientai būna pavargę nuo nuolatinių sveikatos problemų, o tai daro įtaką jų emocinei būsenai ir norui atlikti tyrimą“, – dalijasi ji.
Kaip vyksta tyrimas?
Marketingo vadovė aiškina, kad kiekvienas MRT tyrimas yra skirtingas ir atskleidžia, ko pacientai gali tikėtis bei kaip jis vyksta.
Pasak jos, jeigu atliekamas įprastas tyrimas, pavyzdžiui, dėl traumos, pacientas atvyksta į kliniką ir yra paruošiamas procedūrai – persirengia tam skirtais drabužiais.
„Kad būtų galima patekti į magnetinio rezonanso kabinetą, ant kūno negali būti jokių metalinių daiktų – auskarų, žiedų, diržų ar džinsų su metalinėmis detalėmis, nes jie gali trukdyti tyrimui. Pacientas paguldomas ant specialaus stalo, o aparatas praskenuoja probleminę vietą“, – aiškina specialistė.
Marketingo vadovė taip pat pasakoja, kad tyrimo metu specialistas sėdi prie kompiuterio ir realiuoju laiku stebi skenuojamą vaizdą.
„Jis gali pakoreguoti skenavimą, atsižvelgdamas į probleminę sritį – ją išsamiau praskenuoti iš skirtingų kampų. Po tyrimo gautus vaizdus peržiūri gydytojas specialistas, kuris juos aprašo pagal atitinkamą paciento bėdą“, – sako ji.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei tiriami dubens organai ir įtariamas gimdos navikas, gali prireikti kontrastinės medžiagos.
„Tokie tyrimai kaip dubens, pilvo ar dinaminiai skenavimai atliekami su kontrastu – tai ilgesni ir sudėtingesni tyrimai, tačiau jie suteikia tikslesnę informaciją. Be MRT gali būti sunku pastebėti kai kuriuos pakitimus“, – pabrėžia J. Slavinskaitė.
Tyrimo trukmė gali svyruoti nuo 20 minučių iki valandos, priklausomai nuo tyrimo pobūdžio. Vis dėlto ji pabrėžia, kad MRT tyrimas yra visiškai saugus organizmui.
„Magnetas neturi jokio kenksmingo poveikio – nėra radiacijos ar apšvitos. Tai labai informatyvus tyrimas, leidžiantis iš karto gauti daug svarbios informacijos apie paciento būklę“, – reziumuoja specialistė.
Pacientų baimės MRT tyrimo metu
Nors MRT tyrimas nėra skausmingas, didžiausią diskomfortą pacientams, pasak J. Slavinskaitės, gali sukelti stiprus aparato skleidžiamas garsas ir ankšta erdvė.
„MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, o pati tyrimo erdvė yra ganėtinai maža, todėl žmonėms, bijantiems uždarų erdvių, tai gali būti nemaloni patirtis“, – teigia marketingo vadovė.
Pašnekovė sako, kad daugelis žmonių turi klaustrofobiją, o dėl šios baimės tyrimo metu pacientai gali patirti papildomą diskomfortą, ypač kai jų kūnas yra įstumiamas į aparatą, o aplink nėra daug erdvės.
„MRT nėra kasdienė procedūra, kaip, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, kuriuos žmonės darosi dažnai ir jau žino jų eigą. Nežinomybė kelia baimę“, – priduria specialistė.
Dar viena dažna pacientų klaida – MRT painiojimas su kompiuterine tomografija: „Kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna apšvitą, o MRT tyrimas jokios apšvitos neskleidžia ir nėra kenksmingas. Vis dėlto žmonės dažnai to nežino ir bijo be reikalo.“
Paklausta apie galimus šalutinius poveikius, pašnekovė paaiškina, kad po tyrimo kai kuriems pacientams gali šiek tiek svaigti galva, nes tyrimo metu reikia ilgai gulėti nejudant.
„Jokio šalutinio poveikio nėra. Jei tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga, ji taip pat yra visiškai saugi – per parą natūraliai pasišalina iš organizmo. MRT yra itin saugus tyrimas, tačiau baimė dažnai būna didesnė nei realus pavojus“, – pabrėžia marketingo vadovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
