Susirgusiųjų apklausos duomenimis, ligos priežastimi galėjo būti higienos taisyklių nesilaikymas ruošiant ar patiekiant maistą vienoje iš Panevėžio miesto maisto tvarkymo įmonių.
Informacija apie galimus higienos laikymosi taisyklių pažeidimus įmonėje perduota Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. NVSC Panevėžio departamentas maisto tvarkymo įmonei nurodė atlikti papildomą darbuotojų sveikatos dėl užkrečiamųjų ligų patikrinimą ir sergančiųjų darbuotojų laikiną nušalinimą nuo darbo. Židinio epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Ligos simptomai
Pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo.
Užsikrėtus Salmonella Enteritidis tipo bakterijomis, paprastai liga pasireiškia gastroenterito požymiais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu bei karščiavimu, trunkančiu iki trijų dienų. Karščiavimas dažniausiai trunka 1–3 dienas, o viduriavimas praeina per 3–7 dienas. Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Sergantis salmonelioze žmogus gali būti infekcijos šaltiniu
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, tačiau sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Infekcijos šaltiniu gali būti bet koks maistas, jei ruošiant nesilaikoma higienos reikalavimų.
Rankomis ruošiamas maistas gali būti užteršiamas kryžminiu būdu, kai nuo paviršių arba įrankių bakterijos patenka į vartojimui paruoštą maistą ir kuris prieš vartojimą papildomai nėra termiškai apdorojamas.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?
Nevartoti žalio ar nepakankamai šiluminiu būdu apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos, kiaušinių, pieno.
Vengti kryžminio maisto užteršimo. Tuo pačiu metu netvarkyti žalios mėsos ar vištienos ir maisto produktų, kurie nebus termiškai apdorojami.
Negaminti maisto kitiems sergant salmonelioze ir kurį laiką persirgus šia infekcine liga (skiriant sukėlėją).
Visada nusiplauti rankas prieš gamindami maistą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis.
Susirgimų padaugėja šiltuoju metu
Viena dažniausiai pasitaikančių žarnyno bakterinių infekcijų – salmoneliozė, kurios susirgimų ypač padaugėja prasidėjus šiltajam laikotarpiui. Pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai – gyvūninė produkcija, ypač vištiena bei kiaušiniai.
Užsikrėtus salmonelioze pasireiškia viduriavimas, karščiavimas, pilvo bei galvos skausmai ir dažniausiai ši liga trunka 4-7 dienas.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro (ULAC) Epidemiologinio skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, nors salmonelėmis gali būti užkrėstas bet koks gyvūninis maistas, labiausiai reikėtų būti atsargiems su vištiena, kiaušiniais ir jų gaminiais.
„Yra keli būdai, kaip maistas užkrečiamas salmonelėmis. Vienais atvejais, patys gyvūnai yra iš anksto užsikrėtę ir jau jų organizme, raumenyse yra salmonelių.
Taip pat galimas atvejis, kada skerdžiant gyvulį skerdiena užteršiame pastarųjų fekalijomis. Maistas gali būti užkrečiamas ir gamybos proceso metu, tiek maisto įmonėse, tiek virtuvėje, pavyzdžiui, kada žmogus nenusiplauna rankų“, – sako pašnekovė.
Kiaušinių sukelti salmoneliozės protrūkiai
Šaldytuve laikant galimai salmonelėmis užkrėstą maistą, rekomenduojama jį laikyti sandarioje taroje ir pasirūpinti, kad šis nesiliestų su jau vartojamu maistu.
Galina Zagrebnevienė pataria, kad kiaušinius geriausia laikyti ne šaldytuvo durelėse, kadangi ten yra aukštesnė temperatūra, o pačiame šaldytuve. Taip pat kiaušiniai turėtų būti laikomi pakuotėse ir juos būtina suvartoti per laiką, kurį nurodęs gamintojas.
„Svarbu jokiu būdu neplauti kiaušinių dedant juos į šaldytuvą, kadangi taip yra pažeidžiama apsauginė išorinė plėvelė, lukštas tampa pažeidžiamas ir nuo kiaušinio lukšto salmonelės gali patekti į kiaušinio vidų. Tai galioja tiek naminiams, tiek parduotuvėje pirktiems kiaušiniams“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Kiaušinis laikomas nerizikingu produktu, jei jį išvirus trynys yra kietas. Tai reiškia, kad kiaušinis pasiekė 70 laipsnių temperatūrą ir kiaušinio trynyje, jei ir buvo salmonelių, jos žuvo.
„Be abejo, žmonės dažnai mėgsta maisto gaminimui naudoti ir žalius kiaušinius, tačiau patarčiau to vengti. Pavyzdžiui, Lietuvoje ne kartą yra kilę salmoneliozės protrūkiai dėl namų gamybos tortų, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis“, – teigia Epidemiologinio skyriaus vedėja.
Ar galima plauti mėsą po tekančiu vandeniu?
Vištiena – dar vienas produktas, keliantis didelę riziką susirgti salmonelioze. Daugelis įsitikinę, kad prieš gaminant žalią mėsą, ją nuplovus po tekančiu vandeniu galima apsisaugoti nuo bakterijų, tačiau specialistė perspėja, kad tai kaip tik gali pabloginti situaciją.
„Vištienos nuplovimas yra kiekvienos šeimininkės pasirinkimas, tačiau reikia įsidėmėti, kad plaunant bet kokią mėsą, salmonelės nepasišalina, kadangi šios bakterijos gali būti mėsos viduje.
Be to, plaunant žalią mėsą gali kur nors užtikšti vandens ant kitų virtuvės paviršių ir taip salmonelės gali pasklisti“, – perspėja Galina Zagrebnevienė.
Specialistė įvardina, kad salmonelės pakankamai atsparios išdžiuvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Paklausus, kokia specialistės nuomonė apie patiekalus, kuriuose naudojami termiškai neapdoroti produktai, kaip sušiai, tartarai, steikai, pašnekovė tikina, kad tokių maisto produktų tiekėjai ar gamintojai turėtų turėti tam tikrus įrodymus, pavyzdžiui, dokumentus, kad jų gaminamas produktas saugus ir jame nėra salmonelių.
