Aukštaitijos krašto ūkininkė patenkinta, kad augintinės gerai peržiemojo specialiai joms žiemai įrengtoje patalpoje – šaldytuve. Jų žadinimas šiemet sutapo su kalendorinio pavasario pradžia – tą darė kovo 1 dieną.
Moteris minėjo, kad sezonas įsivažiuoja ir jie jau dirba pilnu tempu. Šaldytuve iš žiemos miego pažadintos sraigės bus panaudotos įvairiai – dalis jų bus perdirbta ceche, dalis keliaus į laukus priauginimui, o trečia dalis bus panaudota veisimui.
„Pažadinę sraiges pradėjome veisimo etapą. Jau turime pirmųjų ikrų, skirtų maistui, nes mūsų sraigių ikrai yra valgomi. Atlikome jų tyrimus – ikrai maistui tinkami. Greitu laiku dėsime ikrus ir perinimui“, – prasidėjusius darbus vardijo J.Krikštaponienė.
Ūkyje yra ką pamatyti. Be 150 tūkst. čia gyvenančių sraigių, įrengtos erdvios patalpos su stelažais, o laukuose –ne vieną arą žemės užimančios sraigių ganyklos bei stoginės.
Pasak šeimininkės, „įlipus“ į dešimtuosius veiklos metus,jai jau pakanka patirties, todėl klaidų beveik nedaro. „Klausimų nekyla, apie sraiges žinau beveik viską, tai ir darbas daug paprastesnis negu pradedančiajam“, – pastebi ūkio šeimininkė, prisimindama, kad verslo pradžioje buvo visko. Štai, pasakoja, buvo nutikę taip, kad išveisė pusę milijono mažų ir didelių sraigių, o paskui neturėjo kur jų dėti.
Nepaisant pasitaikiusių išbandymų, panevėžietė sakė nesigailinti, kad prieš dešimtmetį „nėrė“ į šį netradicinį verslą. Sunkumus atperka tai, kad jai šis darbas su sraigėmis labai patinka.
Sraigių auginimas nėra Janinos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tai – tik papildomos pajamos. Moteris Trakiškio kaime yra įkūrusi maisto bei pirmo būtinumo prekių parduotuvę ir visą darbo dieną triūsia joje, o su sraigėmis „susitinka“ po darbo.
Kaip sako pati J.Krikštaponienė, sraigių auginimas virto ne tik mielu širdžiai hobiu, bet ir suformavo ją pačią – teko atkakliai ir užsispyrusiai mokytis, kaip sraiges išauginti, kaip jas parduoti.
Anot Janinos, Lietuvoje labai sunku realizuoti išaugintas sraiges, o ir pačios supirkimo kainos augintojų netenkina. Negana to, kai kurie tuo net pasinaudoja – yra nemažai apgaulės. Paima sraiges, bet už jas nesumoka. Įmonės pasiskelbia bankrotą, nors toliau sėkmingai dirba, tik kitu pavadinimu. Ji vardijo atvejus, kur būta apgavystės, daug negražių dalykų.
Sraigių gaminiai
Tam, kad nereikėtų ieškoti rinkos ir kartais „nudegti“, moteris savame ūkyje įkūrė sraigių perdirbimo cechą. Dabar tai, ką užsiaugina ūkyje, patys gali perdirbti bei pateikti vartotojui jau kaip produktą. Nors didelių kiekių nepriaugina, jai labai patinka šis darbas – tiek auginimo procesas, tiek produkto gaminimas. Moteris pati kuria ir receptūras.
Janinos ūkio cechelyje sraigių gaminiai ruošiami ne pagal vieną receptą. Ji vardijo, kad užpatentuoti jos sukurti sraigių pomidorų padaže su daržovėmis, burgundiškų tradicinių sraigių kiautuose su česnakiniu sviestu bei sraigių ikrų, kuriuos ji vadina „baltaisiais perliukais“,receptai. Ūkio šeimininkė planuoja išbandyti dar vieną receptą ir su nauja produkcija pabandyti įsitvirtinti rinkoje – kepti sluoksniuotos tešlos pyragėlius su sraigių įdaru.
„Mes dabar gaminame po labai nedaug ir realizuojame per savo parduotuvę kaime. Nieko negali labai daug padaryti, nes visi laboratoriniai tyrimai brangiai kainuoja.
Pavyzdžiui, nuvežiau ištirti 5 mėginius, apie pusę kilogramo sraigių ikrų, ir vien už laboratorinius tyrimus sumokėjau 120 eurų. Jeigu būtų masinė gamyba, tai gal nesijaustų, bet gaminame tikrai po nedaug, tad mums tai dideli pinigai“, – pasakojo Janina, neneigdama, kad startuodama su nauju produktu ji kas kartą rizikuoja, nes nežino, ar investicijos atsipirks. Tačiau sumanymus vis tiek įgyvendina.
Moteriai net nekyla dvejonių dėl produkto naudos. Pasak sraigių augintojos, sraigių produktai yra sveiki, ji mano, kad sraigių mėsos nėra net ko lyginti su lietuviška kiauliena. Ir apgailestavo, kad lietuviai dar valgo per mažai sraigių, bet pastebi, jog besidominčių ir gurmanų pamažu daugėja. Neseniai ji savo produktus iš sraigių siuntė ir į Vilnių.
Dirba kūrybiškai
Moteris taip „susidraugavo“ su sraigėmis, jog, turėdama laiko, dar panaudoja ir sraigių kiautus – iš jų pagamina mažus mielus suvenyrus. Kiaute pačią sraigę atkuria taip, kad atrodytų lyg gyva. Beveik nieko neišmeta, panaudoja viską, ką tik galima –kitam atrodytų – net atliekas.
Mokanti šiltai bendrauti su žmonėmis Janina sugeba į ūkį pritraukti nemažai ekskursijų. Daugiausia čia lankosi vaikai, bet užsuka ir suaugusieji. Ji užsiima ir švietėjiška veikla, su kitais dalinasi sraigių auginimo patirtimi. Pastebi, kad žmonės jau pradėjo domėtis ir sraigių produktais, nori sužinoti, kaip pačiam jų paruošti bei kaip pasigaminti gurmaniškų patiekalų. Janina parodo, kaip sraigę teisingai apdoroti.
„Žmonėms kyla labai daug klausimų, tad dabar mano tikslas – parodyti viską nuo pat auginimo iki stalo, kad žmogus susipažintų, kuo daugiau žinotų apie pačią sraigę“, – aiškino ji, tačiau kol kas dėl šalyje paskelbto karantino besidominčių ūkis nepriima.
Ūkio savininkė turi išskirtinių augintinių – „Achatina“ veislės sraigių, kurios išauga net iki 1 kg svorio. Jai pačiai jos labai įspūdingos. Moteris su jomis supažindina jos kieme besilankančius vaikus. Jos manymu, sraigę kaip augintinį galėtų auginti ir kiti, nes ji nereikalauja daug priežiūros. Be to, sraigė yra sveikas gyvūnas, galima drąsiai ją imti ant rankų, o jos gleivės net gydo bėrimus.
Jos teigimu, sraigių gleivės turi gerų savybių, yra naudojamos kosmetikoje, bet Lietuvoje to pasiekti būtų sunku. Nors atsiranda entuziastų, pasidarančių kremo, labai brangiai kainuoja tyrimai bei leidimai. Todėl tai kol kas lieka ateičiai.
Janina pasakojo, kad sraigės valgo tiktai, kas yra sveika, švaru. Todėl jie patys užsiaugina bei gamina joms pašarus. Gamindami produktus iš sraigių nenaudoja jokių konservantų. Galiojimas trumpesnis, bet produktas sveikas. „Mano toks tikslas – sveikas gyvenimo būdas“, – aiškino sraigių augintoja.
Jos kieme irgi pilna sraigių. Tiesa, kiek kitokių. Moteris jas daro iš betono, iš akmenukų ir jomis puošia aplinką.
Gretos mažėja
Nepaisant to, kad ji pati sraigininkystėje žengia pirmyn ir įžvelgia perspektyvą,moteriai šiandien labai gaila, kad sužlugo Utenoje veikusi sraigių augintojų asociacija. Jos nuomone, į asociaciją susibūrę žmonės,galbūt, dar net nemokėdami gerai dirbti,tikėjosi labai didelių pinigų, todėl per tą dešimtmetį buvo labai daug praradimų.
„Asociacija sugriuvo, likau praktiškai viena. Paskui atsirado pavienių sraiges auginančių ūkininkų. Jų Lietuvoje vis dar yra. Bet kai kurie galvoja, kad tai labai paprasta ir pelninga, bet taipnėra“, – apie sraigių auginimo subtilybes pasakojo ji.
Janina įsitikinusi, kad išlikę sraigių ūkiai po truputį populiarėja. Ji pati per 10 metų pasiekė labai daug. Pradėjo nuo nulio, nieko nemokėdama. Kaip ji pati „priartėjo“ prie sraigių? Janina neslėpė, kad jai trūko veiklos, norėjo imtis ko nors išskirtinio. Dukra jai pasiūlė idėją auginti sraiges ir paskatino imtis šio netradicinio verslo. Visus tuos metus žmonos pasirinkimą palaiko vyras Remigijus. „Visas mano laisvalaikis „sueina“ sraigėms“, – nesiskundė Janina, kaime susikūrusi net dvi darbo vietas.
Rima Kazakevičienė
