Socialiniame „Facebook“ tinkle sklinda pagalbos prašymas šeimai.
Vaizdas buvo baisus
Šalia Raguvos, Užunevėžių kaime, Vėjo gatvėje 13, gyvenanti Urbonų šeima praėjusios savaitės ketvirtadienį išgyveno siaubą. Audra nunešė dviejų aukštų mūrinio namo stogą.
„Tuo metu buvome namuose. Pro langus pastebėjome, kad vėtra pradėjo plėšti ūkinio pastato stogą. Paprašiau vyro, kad jis patrauktų automobilį, kad byrančios stogo detalės jo neapgadintų. Jis išbėgo į kiemą, tada pamačiau, kaip vyras žiūri į mūsų namą, susiėmė už galvos ir nubėgo į pavėsinę.
Jis viską matė, o mes būdami namuose tik girdėjome, kaip kažkas krenta. Nulėkiau prie kito lango, ten ant žemės pamačiau keletą nukritusių plytų. Tada grįžo vyras ir pasakė, kad nebeturime viso stogo. Išlėkiau į kiemą ir tik tada supratau, kas įvyko. Labai išsigandau“, – susijaudinusi pasakojo čia gyvenanti Justina Urbonienė.
Dėkoja likimui
Moteris džiaugiasi ir dėkoja likimui, kad tuo metu jos mama ir du mažamečiai jos vaikai buvo pirmame aukšte. Dėl to, laimei, niekas nenukentėjo.
„Bijau net pagalvoti, juk viskas galėjo pasibaigti kitaip. Nežinau, kas būtų, jei būtume likę antrame aukšte. Dėkoju Dievui, kad ant mūsų nepradėjo byrėti plytos ar betoniniai blokai“, – kalbėjo Justina.
Po audros Urbonų šeima su draugų pagalba ant stogo užklojo plėvelę, kad bent į namus neprilytų, ir kol kas visi glaudžiasi pirmame aukšte.
„Šis namas yra mano mamos Stasės. Su vyru ir dviem mažamečiais vaikais gyvename pas ją. Mama yra po klubo operacijos, sunkiai vaikšto. Šiuo metu prižiūriu vaikus ir rūpinuosi mama“, – kalbėjo Justina.
Prašo žmonių pagalbos
Anot J. Urbonienės, šiame dvibutyje, be jų, gyvena dar viena šeima. Ji savo turtą yra apdraudusi, Urbonų namai nebuvo drausti.
Justina skaičiuoja, kad stogo dengimas kainuos mažiausiai 15 tūkstančių eurų, o tokių pinigų šeima neturi. Todėl į pagalbą skuba Justinos ir Tomo draugai, kurie socialiniame tinkle prašo pagalbos ir nurodo Justinos Urbonienės sąskaitos numerį – LT247300010131001713. Paskirtyje prašo įrašyti – parama nukentėjus per audrą.
„Vyras dirba per du darbus – kas ketvirtą parą budi gaisrinėje ir dirba vienoje iš Panevėžio įmonių. Į gyvenimą kabinamės kaip tik galime, bet šioje situacijoje neturime tokių pinigų. Nežinom, ką daryti. Stogo reikia čia ir dabar, juk plėvelė tik laikinai saugos nuo vėjo ir lietaus“ – kalbėjo J. Urbonienė.
„Apie tai, kad žmonės kviečiami aukoti mūsų šeimai, sužinojau ne iš karto. Vėliau draugė pasakė, nebūčiau pati išdrįsusi to padaryti. Jaučiu visiems kartu ir kiekvienam atskirai didelį dėkingumą, kuris atsisuks į mūsų šeimą iš išties pagalbos ranką.
Nėra tokių žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti, kaip mes jaučiamės, esame lyg bejėgiai – niekam nelinkėčiau tokioje situacijoje atsidurti“, – sunkiai žodžius rinko J. Urbonienė.
Autorė: Dovilė Barvičiūtė
