Gimusi ir augusi Šakių rajone, Gelgaudiškio miestelyje, baigusi mokslus Gitana patraukė gyventi į sostinę – čia mokėsi, vėliau dirbo, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad prieš 13 metų su šeima išvyko gyventi į JAV. Pirmiausia apsistojo Niujorke, vėliau patraukė į Šarlotę Šiaurės Karolinoje, kur su šeima gyvena iki šiol.
Konditerija į jos gyvenimą atslinko netikėtai – gimus vaikams, pradėjo kepti paprastus, lengvus kepinius – keksiukus, pyragus. Kaip pati juokiasi, tuo metu daugiau konditerijos subtilybių nelabai ir žinojo.
„Puošti nemokėjau, tai svarbu skanu. Kol vieną dieną kaimynai nepaprašė padaryti tortą jų mergaitei. Tada atrodė, kad viską galiu, dabar tą tortą prisimenu su šypsena“, – nusijuokia ji.
Įkvėpė palaikymas
Nors prisiminimai kelia šypseną, noras kepti skanėstus su kiekviena diena vis augo – namuose gardžiausiais desertais pakvipdavo kone kiekvieną savaitę. „Sotūs buvo ir šeima, ir kaimynai“, – priduria.
Paklausta, ar prisimena pirmuosius savo kepinius, moteris atvirauja – atmintyje jie neįstrigę, bet šeima visada pagirdavo jų skonį.
„Pirmi tortukai vaikams su netobulomis figūrėlėmis tada atrodė puikūs“, – šypteli 49-erių JAV gyvenanti lietuvė.
Įgavusi patirties kepime, Gitana sutelkė visą dėmesį į kepinių dekoravimą – visko mokėsi pati, jokių kursų nelankė, daug kartų bandė, mokėsi, kol galiausiai pasiekė norimą rezultatą.
„Dariau, perdariau, kol gaudavosi. Sakyčiau, esu pakankamai kantri ir užsispyrusi, tad stengiuosi pasiekti norimo rezultato“, – apie mokymosi procesą pasakojo G. Višinskaitė.
Vėliau viskas išsirutuliojo savaime – įgijo vis daugiau žinių ir patirties, o žodis apie jos kuriamus skanėstus pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Su kiekvienu užsakymu, kaip sako, tobulėjo ir pati.
Skanaudami desertus džiaugdavosi visi – ir draugai, ir draugų vaikučiai, vaikų draugai, vyro bendradarbiai. Daug palaikymo Gitana sulaukė ir socialinių tinklų ir lietuvių, ir amerikiečių konditerijos grupėse.
Gamyba užtrunka ir 10-12 valandų
Dabar Gitaną drąsiai galima vadinti profesionalia kepėja. Labiausiai akį traukia jos kuriami 3D tortai, kurie išsiskiria įspūdinga išvaizda. Tačiau ir pagaminti tokius meno kūrinius užtrunka nemažai:
„3D tortai dažnai užima daugiau laiko nei įprasti, bet kiekvienas individualiai – kai kuriems užtenka 2-3 valandų puošimui, bet dažnai tenka daryti dekoracijas iš anksto, daryti gėles, kitus papuošimus ir vėliau jau dekoruoti tortą. Teko ir 10-12 valandų praleisti dekoracijoms.“
Dekoracijų gamybos procesas vyksta etapais – jas reikia padaryti, tada išdžiovinti, tad ir suskaičiuoti, kiek laiko tai užtrunka, sudėtinga. Vis tik, ilgų darbo valandų rezultatas atperka viską, ypač, kai tortus gamina ne bet kam, o savo vaikams – jiems kuriami skanėstai atmintyje išlieka ilgam.
„Įsimintiniausi visi mano vaikų tortukai, nes įdedu daug širdies į juos. Ir galiu fantazuoti, kiek širdis geidžia (juokiasi).
Smagu matyti juos laimingus. Jie jau pusmetį prieš savo gimtadienius pasako, ko norėtų savo gimtadieniams“, – džiugiai pasakojo ji.
Tačiau vien išvaizdos nepakanka – tobulo torto paslaptis Gitanai slypi balanse: „Tobulas tortas nebus tobulas, jei bus tik geras skonis ar tik gera išvaizda.
Gali būti kulkus, bet mielas papuošimas ir, žinoma, suderintas geras skonis. Tortas turi būti skanus, o gražus apipavidalinimas būtinas.“
Vyrauja klasika
Tobulumo trokšta ir žmonės, užsisakantys Gitanos tortus. Jais susidomėję ir Amerikos lietuviai, ir patys amerikiečiai. Paklausta, kokie skoniai patys mėgstamiausi, moteris nė nedvejodama atsako – vyrauja klasika.
„Sakyčiau, kad skoniai nėra labai įmantrūs, dažniausiai paprasti. Šokoladiniai numeris vienas vaikams ir net suaugusiems, dar vaniliniai su uogų ar vaisių įdarais. Klasika.
Kartais su įvairiais riešutais, morenginius, putėsinius. Labai populiarūs macarons. Gaminu juos ne tik apvalius, bet ir pagal norimą temą, formuotus, jų dažnai prašo vaikų gimtadieniams ar kitoms progoms“, – vardijo G. Višinskaitė.
O ar skiriasi Amerikoje gyvenančių lietuvių ir pačių amerikiečių užgaidos? Moteris šypteli, kad lietuviai labiau mėgsta įvairovę:
„Lietuvaičių skoniai, pageidavimai įvairesni. Lyginant pačią struktūrą torto, tradiciniuose amerikiečių tortuose dominuoja gerokai daugiau biskvito nei kremo. Lietuviai ar, kitaip sakant, apskritai europiečiai mėgsta įvairesnius skirtingus kremus netgi viename torte.“
