„Kai pažįstamas papasakojo apie bananmedžius, iš pradžių juos auginti noru nedegiau, bet paskui, kai sužinojau daugiau informacijos, pasidomėjau jų priežiūra, visgi nusprendžiau pamėginti“, – pasakojo Alytaus rajono gyventoja.
Ir sekėsi puikiai – moteris įsigijo septynis sodinukus ir savo sode vietą atrado ir bananmedžiams. Tiesa, jie – dekoratyviniai, nevedantys vaisių ir atžalų.
Bananmedžių priežiūra
Pasak A. Petkevičienės, jos turimų „Maurelli Red“ rūšies bananmedžių priežiūra nesudėtinga. Žinoma, reikia patręšti, laistyti.
„Kartais žmonės stebisi: tik palijo, o aš išėjusi jau laistau savo augaliukus. Tačiau jeigu šie vazonuose, lapai dideli, tai per lapus viskas nubėga, ir jokio efekto tas lietus neduoda“, – sakė Aušra.
Kadangi ruduo, orai atšalę, moteris bananmedžius jau laiko po stogu, jie paruošti žiemojimui. „Pažįstami padėjo ir priėmė juos laikinai „pagloboti“ savo patalpose. Nes pas mane namuose jau ne viskas ir telpa. O paskui pavasarį parsivešiu“, – juokėsi bananmedžių augintoja.
Kaip teigė A. Petkevičienė, pas ją apsilankę žmonės ne iš karto atpažįsta, jog tai – bananmedžiai. Daug kad juos supainioja su kanais, kadangi panašumo išties yra.
Pasak moters, aplinkos priežiūra reikalauja daug pastangų ir darbo. Negali augalų palikti ir ilgam išvažiuoti iš namų, juk reikia laistyti. Net ir susiruošusi prie jūros, pirmiausia turėjo surasti žmogų, kuris tuo metu pagelbėtų ir pasirūpintų augalais.
Be bananmedžių Aušra dar augina kanus, dvylika arų jurginų, 250 vazonų brugmansijų, alstromerijas, kolokazijas – kurios dar vadinamos dramblio ausimis.
Paklausta, iš kurgi toji meilė augalams, moteris svarstė, kad pomėgį, greičiausiai, paveldėjo iš močiutės, pas kurią vaikystėje yra praleidusi daug dienų.
Be visa ko, močiutė dar buvo ir puiki kepėja. Jos kepami šakočiai, tortai neretai puošdavo vestuvių stalus. Aušra taipogi mėgsta kitus stebinti savo kepiniais.
„Veiklos ir idėjų man niekada nestinga, tik kartais pritrūksta paroje laiko“, – juokavo Radžiūnų gyventoja.