„Šio ryto atradimas savo daržo lysvėse. Sklaidžioji vaškaplutė (Exidiopsis effusa). Vilniaus rajonas“, – vienoje socialinio tinklo grupėje rašo Dovilė.
Šis reiškinys turi daugybę skirtingų pavadinimų – šalčio arba sniego ūsai, ledo vilno, šalčio barzda, ledo plaukais.
Paaiškino, kas tai per reiškinys
Anksčiau apie šį reiškinį savo socialinių tinklų paskyroje plačiau papasakojo ir meteo.lt.
„Tai yra reiškinys, kuris daugiausiai fiksuojamas ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapių arba mišriuose miškuose. Ši įdomi ledo forma susiformuoja lauke orui esant šiek tiek žemiau nei 0 laipsnių ir tvyrant rūkui (arba didelei drėgmei).
Tokie „ūsai“ būna garbanoti, banguoti bei yra labai trapūs – prisilietus dažniausiai lengvai subyra. Esant palankioms atmosferos sąlygoms jie išlieka net iki keleto dienų, tačiau paprastai išsilaiko iki paros.
Kiekvieno „ūso“ skersmuo siekia vos ~0,02 mm, o ilgis gali pasiekti net iki 20 cm“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Specialistai priduria, kad nors reiškinys dar 1918 m. buvo aprašytas vokiečių klimatologo–meteorologo Alfredo Wegener'io, tik 2015 metais Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad būtent tam tikra grybelio rūšis, pavadinimu Exidiopsis effusa (Sklaidžioji vaškaplutė), suformuoja tokią įdomiai atrodančią ledo kristalų tekstūrą.
Sklaidžioji vaškaplutė (Cuticula diffusa) – tai augalinės kilmės struktūra, aptinkama ant augalų lapų, stiebų ir vaisių paviršiaus, kurios pagrindinė funkcija yra apsaugoti augalą nuo išorinių veiksnių.
Ši vaško sluoksnis yra hidrofobiškas ir saugo nuo vandens garavimo, reguliuoja dujų mainus ir apsaugo nuo patogenų bei kenkėjų patekimo. Dažnai vadinama vaškaplute arba kutikula, ši struktūra yra labai svarbi augalo išgyvenimui, ypač sausros sąlygomis.
Sklaidžioji vaškaplutė susideda iš dviejų pagrindinių komponentų:
-Kutikulino sluoksnis. Tai iš vidaus esančio sluoksnio susiformavusi ląstelių sienelės dalis, pagaminta iš vaško ir kutino (ypatingo biopolimero), kuris suteikia sluoksniui mechaninę apsaugą.
-Išorinis vaško sluoksnis. Tai laisvai išsiskiriančių vaško kristalų arba lašelių rinkinys, dengiantis augalo paviršių. Šis sluoksnis gali būti matomas kaip blizgesys arba net matinė plėvelė, kuri reguliuoja vandens garavimą ir apsaugo nuo žalingų ultravioletinių spindulių.
