Toks paukščių elgesys gali nustebinti, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius, vyr. biologas ekspertas Liutauras Raudonikis nuramina – vieninteliai paukščiai, kurie gali pridaryti žymesnės žalos namo fasadui, yra geniai.
Neįprastam elgesiui yra paprastas paaiškinimas
L. Raudonikio pasiteiravus, kas gali lemti, kad, būtent šiuo atveju, žvirblis ėmė „lesti“ sieną, ekspertas paaiškino, kad paukštis nenori nei gadinti namo fasadą, nei pasidaryti jame uoksą – žvirbliai lizdus suka įvairiuose plyšiuose ir patys uoksų nesikala.
„Pastatuose gyvena daug paukščių rūšių. Pavyzdžiui, čiurliai – jie natūralioje aplinkoje kalnuose, olų plyšiuose peri, bet statantis miestams persikėlė į miestus ir pastatuose randa plyšius, kuriuose peri – gali būti kokia nors betoninio bloko anga arba tiesiog po stogo skarda. Čiurlys yra tipiškas paukštis tokiose vietose.
Bet taip pat ir žvirbliai – jeigu nėra inkilų, jie ieško skylių, kur susineša, ypač naminiai žvirbliai, rutulio formos lizdą. Jiems nereikia minkštos aplinkos, svarbu, kad būtų skylė, kur galėtų įlįsti. Paukščiai mėgsta ir ventiliacines angas senesnių, sovietmečio statybos, namuose – jose žvirbliai gyvena.
Jeigu landos yra didesnės, gali apsigyventi ir miesto paukštis kuosa, kurie rečiau gyvena uoksuose, bet miestuose apsigyvena plyšiuose namų, kur yra didesnės skylės. Yra ir dūminė raudonuodegė, kuri realiai Lietuvoje atsirado po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo daug griuvėsių visoje Europoje ir dabar tai yra įprastas paukštis miestuose, jiems nebūtinas uoksas, bet kažkokia ertmė – ar tai ventiliacijos angoje susisuka lizdą, gali net jeigu yra atvira arka ant kokio balkio lizdą įsitaisyti.
Yra visa eilė paukščių, sukančių lizdus tokiose vietose, bet jie negadina tam pastatų, neformuoja skylių, jų nedaro, tik naudojasi esamomis“, – aiškino L. Raudonikis.
Tad kodėl žvirbliai, kaip šiuo atveju, gali imti snapais kalti namų sienas? Pasirodo, tam yra visiškai logiškas paaiškinimas:
„Gal tik atrodo, kad žvirblis kala, nes ant pastatų, ypač kai šildo, tupia vabzdžiai, jie į kokį plyšelį sulenda ir žvirbliai bando juos iškrapštyti. Naminio žvirblio snapas tvirtas, gali atrodyti, kad kala, bet iš tikrųjų jie tik vabzdžius bando iškrapštyti.“
Geniai gali pridaryti žalos
Vyr. biologo eksperto teigimu, toks žvirblių (taip pat gali elgtis ir zylės) elgesys žalos pastatui nepadarys, o jei ir padarys – labai minimalią, nereikšmingą. Vis tik, kiek kitoks atvejis yra su geniais. Socialiniuose tinkluose vis pasirodo įrašai, kad geniai iškala skyles naujos statybos namų fasade, o LOD direktorius patvirtina – geniai gali pridaryti žalos.
Pirmiausia L. Raudonikis pabrėžia, kad geniniai paukščiai yra vieni iš nedaugelio, kurie patys kalasi uoksus (taip pat tai daro kai kurios zylės, pavyzdžiui, miškinės, pilkosios, tačiau dėl netvirtų snapų kala tik labai supuvusią medieną), o genių uoksais pasinaudoja kiti paukščiai – didžiosios, mėlynosios zylės, pelėdos, kukučiai.
Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad geniai labai retais atvejais įsikuria pastatuose, tai gali daryti tik visiškai senuose mediniuose namuose, kur yra seni rąstai. O, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Šiaurės Europoje – Estijoje, Latvijoje – būna, kad geniai įsikuria senuose, jau trūnyti pradėjusiuose mediniuose stulpuose, ir ten peri.
Vyr. biologas ekspertas pabrėžia, kad kaldami uoksą geniai kala vieną gilią skylę, o ieškodami maisto – kelias nedideles skylutes. Tad jei ir pasitaiko atvejų, kai geniai ima kalti namų sienas, viskas tik dėl to, kad jie paprasčiausiai ieško maisto.
„Yra du skirtingi atvejai. Vienas, kai yra seni mediniai namai. Jie minta kinivarpomis ir kitais vabzdžiais, gyvenančiais medienoje. Jeigu namas yra medinis, iš senų rąstų, joje yra skylučių ir vabzdžiai įsikūrę negyvoje medienoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Kiek kitoks atvejis yra su naujos statybos namais, kurių apšiltinimui dažnai naudojamas polistirolas ar kitos į jį panašios medžiagos. O pastarosios genius suklaidina:
„Kaip geniai suranda vabzdžius? Pagal garsą. Jie girdi krebždesį, nes grauždami medgraužiai vis skleidžia garsą, kai jų yra daugiau ir geniai kala ten, iš kur sklinda garsas. Naujos statybos namuose apšiltinimui naudojamas polistirolas arba kitos panašios medžiagos ir jos irgi krebžda.
Kada būna temperatūriniai ar drėgmės svyravimai, jis traukiasi ir duoda krebždesį – geniams atrodo, kad ten gyvena vabzdžiai ir kala skyles. Neretai ieškodami kala ne vieną, o kelias, vienus pabandęs ir neradęs kala greta, kaip ir medį. Dažniausiai neprikala begalės, kaip medyje, bet pabandymui vieną, antrą, trečią kala ieškodami maisto. Jie ten negyvena, neįsikuria, neperi.“
Paklaustas, ar yra būdų apsisaugoti nuo genių žalos namų fasadui, L. Raudonikis pasakojo, kad skandinavai ėmė gaminti prie sienų prisukamas genių imitacijas, kurios veiksmingai atbaido kitus genius dėl vienos priežasties.
„Imitacija yra gana dekoratyvi. Skaitoma, kad geniai yra teritoriniai paukščiai, jie vienas kitą veja iš savo teritorijos, konkuruoja dėl maisto, tad nemėgsta gretimo kaimyno, jeigu tai nėra poros narys“, – pasakojo LOD direktorius, vyr. biologas ekspertas L. Raudonikis.
