Iš pradžių ji nekreipė dėmesio, tačiau vėliau suprato, kad situacija yra rimtesnė, nei atrodė iš pradžių. Pasirodo, po nulakuotu nagu buvo įsiveisęs grybelis.
Neįtarė, kad po nagu gali būti pelėsis
Gabrielė pasakoja, kad meistrė, pas kurią ji lankydavosi, buvo jos pažįstama. Norėdama pasidaryti manikiūrą, nusprendė užsirašyti pas ją vizitui. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau Gabrielė nepastebėjo, kad meistrė nesterilizavo įrankių, o tuo metu ji neteikė didelio dėmesio šiai detalei.
„Penkis mėnesius dariausi pas ją manikiūrą. Kartais nagai būdavo padaryti šiek tiek kreivai, bet aš to nesureikšmindavau, tačiau vėliau nusprendžiau pereiti pas kitą meistrę, nes mano dešinės rankos nagas tapo pamėlęs“, – pasakoja Gabrielė.
Pradžioje mergina galvojo, kad ji tiesiog kažkur prisispaudė pirštą arba jį išsitepė, tačiau naujoji meistrė pradėjusi dildinti nagą pamatė, kad situacija yra daug rimtesnė – Gabrielės nagas buvo pradėjęs „pelyti“, jame buvo užsiveisęs grybelis.
Pamačiusi tai, Gabrielė išsigando ir iškart susisiekė su buvusia meistre, nusiųsdama nuotraukas ir paklausdama, ką reikėtų daryti, nes naujoji manikiūro meistrė įspėjo, kad dėl šio reiškinio kartais gali tekti net „nuimti“ nagą, kas merginai pasirodė labai baisu.
„Buvusi meistrė man pasakė, kad pati esu kalta, nes reikia daryti manikiūrą kas tris savaites. Ji taip pat paminėjo, kad buvo nago „iššokimas“. Tačiau mano nagai nebuvo pernelyg užaugę, ir aš nesupratau, kodėl tai galėtų būti problema, be to, kita meistrė tokio iššokimo nematė“, – dalijasi Gabrielė.
Naujoji meistrė merginai paaiškino, kad taip galėjo įvykti dėl to, nes nago gelis nebuvo pilnai išdžiūvęs, todėl galėjo būti problema. Naujoji meistrė, pasak merginos, taip pat įtaria, kad galimai buvo dirbta su nesterilizuotais įrankiais.
„Mano didžiojo nago plokštelė buvo pažeista ir iki šiol taip yra. Kiek domėjausi, tai ne tik man, bet ir dar 5–6 merginoms, kurios rašė, nagai buvo pažeisti ir po nago plokštele vos neprasidėjo grybelis“, – sako Gabrielė.
Ji priduria, kad ankstesnė manikiūro meistrė iki šiol tvirtina, jog tai buvo jos kaltė, nes ji neatėjo pas ją laiku.
Manikiūrinistės atsakas nustebino
Paklausta apie tai, kaip į situaciją reagavo ankstesnė manikiūro meistrė, Gabrielė pasakoja, kad ji ypatingai nesureagavo, o iki šiol mano, kad Gabrielė yra pati kalta.
„Meistrė niekaip nereagavo. Ji mano, kad aš kalta, nei ji grąžino pinigus, nieko. Mano naujoji meistrė pasakė, kad tai ne pirmas mėnuo, kai buvo įsiveisęs pelėsis mano nage.
Galbūt buvusi meistrė greitai darė manikiūrą, kad nesimatytų problemos, nes toks stiprus pelėsis per mėnesį negalėtų užsiveisti“, – pasakoja mergina.
Po šios nemalonios patirties Gabrielė pradėjo gydyti nagus. Ji nusipirko vaistų nuo grybelio ir pradėjo tepti nagus specialiu tepalu. Tačiau su pažeistomis plokštelėmis, deja, ji sako, kad nieko padaryti neįmanoma. Po trijų mėnesių jos nagas atsistatė į pradinę būklę.
„Kai meistrė nuiminėjo nagą, ji man pasakė, kad pas mane nagas buvo žalias. Aš tada to nebuvau pastebėjusi, tik mačiau, kad gelis buvo pamėlynavęs, bet ryškaus atspalvio nesimatė“, – pasakoja mergina.
Siunčia patarimą
Gabrielė sako, kad labai svarbu renkantis manikiūristę atidžiai stebėti, ar įrankiai yra sterilizuoti. Ji pabrėžia, kad prieš pradedant manikiūrą, meistrė turi atidaryti visus sterilizavimo įrankius ir užtikrinti, jog visi naudojami instrumentai būtų švarūs ir saugūs.
„Būtų geriausia eiti darytis manikiūrą ne pas meisrę namuose, o salone, ir būtinai patikrinti, ar yra sertifikatas, nes be jo savamokslės manikiūrininkės gali pridaryti rimtų problemų“, – pataria mergina.
Ji taip pat atskleidžia, kad jos situacijoje baisiausia buvo tai, kad nagas galėjo likti pažeistas ir dėl to būtų reikėję atlikti chirurginį įsikišimą, norint pašalinti įsiveisusį grybelį.
Gabrielė sako, kad šis patyrimas ją išmokė labai svarbaus dalyko – būtina užtikrinti, kad manikiūro procedūros būtų atliktos saugiai ir higieniškai. Negalima leisti, kad net menkiausias nesterilumo atvejis sukeltų rimtų sveikatos problemų.
Nagai „supelijo“ – kas yra nagų pelėsis?
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto grožio terapijos katedros lektorė Ramunė Budrienė anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad nors dažnai tai vadinama nagų pelėsiu, toks dalykas, galima sakyti, neegzistuoja.
„Tai yra bakterija Pseudomonas aeruginosa. Tai yra anaerobinė bakterija, kuriai reikia labai nedaug drėgmės. Ten, kur yra drėgmės ir nėra deguonies, jai susidaro labai palankios sąlygos daugintis”, – paaiškino R. Budrienė.
Iš pradžių, sako specialistė, dėmelės būna gelsvos spalvos, tačiau bakterija minta keratinu, kuris yra nago plokštelėje, ir sparčiai auga. „Paskui nagai pažaliuoja, pajuoduoja, ir, galima sakyti, suvalgo nagą“, – anksčiau pasakojo lektorė.
O atsirasti ši bakterija gali tiek prižiūrint nagus namuose, tiek lankantis pas nagų meistres. Pasak R. Budrienės, priklijavus netikrą nagą (vadinamą tipsą) ar padengus nagą akrilu ar geliu gali susidaryti „kišenaitės“, kuriose daugintis šiai bakterijai labai palankios sąlygos:
„Užsiklijuojami tipsai turi būti vienkartinis momentas. Negalima jo ilgai laikyti ant nago plokštelės. Pas meistrą ar salone irgi galima užsikrėsti. Ypatingai dabar, kai daug meistrų dirba namuose, ne visada laikosi higienos reikalavimų.“
Kaip „nagų pelėsį“ gydyti?
Svarbu, sako specialistė, veiksmų imtis laiku, kol bakterija dar nespėjo „įsisiautėti“.
„Pirmiausia būna gelsvumas ir priauginimo metu galima matyti, kad tose „kišenėse“ pradeda formuotis gelsvos dėmelės. Tai rodo, kad bakterijai jau yra palankios terpės ir ji yra aktyvi. Jei nuėmus dangą nagai jau pažaliavę, reiškia, kad bakterija spėjo pasidarbuoti“, – aiškino R. Budrienė.
Jei pastebėjote, kad nagai jau geltonuoja ar net žaliuoja, specialistė siūlo iškart nuimti bet kokią nagų dangą, o tada dezinfekuoti ir tiesiog laukti, kol nagas nuaugs – specialaus gydymo nėra.
Sau padėti ir vaizdą pagerinti galite nebent skatindami nagų augimą. O kokios bus pasekmės, sako R. Budrienė, priklausys nuo to, kiek bakterija spėjo nagą pažeisti:
„Nago struktūra yra labai sudėtinga. Jei įvyksta pažeidimai ten, kur gyvuonis, galime turėti pasekmes visam gyvenimui – nelygumus, blizgesio praradimą, net nago atrofiją.“
Vis dėlto gydymas ir pasekmės gali būti rimtesnės, jei bakterija „įsitaisė“ ne ant nago paviršiaus, o tarp nago guolio ir plokštelės. Nors tokių atvejų mažai, jų – pasitaiko.
„Blogiausia, kas gali būti, tai kai bakterija atsiranda tarp nago guolio ir plokštelės. Tada reikia bakteriją sunaikinti. Įsivaizduokite, ką reiškia atkelti nago plokštelę nuo guolio. Guolyje labai daug kraujagyslių, nervų, tai yra praktiškai kankinimo būdas. Ten panaikinti bakteriją yra sudėtinga, todėl taikoma antibiotikų ir kitos terapijos“, – sakė R. Budrienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
