Į tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietė Aurelija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuri sako nebežinanti, kaip elgtis – įsikūrusios kregždės varo iš proto.
Ji pasakojo jau kelerius metus gyvenanti viename naujesnių Vilniaus mikrorajonų, tačiau čia jau spėjo apsigyventi ir sparnuoti svečiai.
„Jau kelerius metus gyvename viename Vilniaus mikrorajone, geresnės gyvenamosios vietos nė neįsivaizduotume - daug jaunų šeimų, tačiau tvyro ramybė, labai patogus susisiekimas. Bet jau metai iš metų pavasarį kartojasi ta pati bėda – balkonuose lizdus lipdo kregždės.
Atrodo, kad jos visur, kur bepažvelgsi, matai vis naujus lizdus. Kažin, ar nebus taip, kad greitai ateis ir mūsų eilė? Nė neįsivaizduoju, kaip nuo jų apsiginti, kaip saugotis, nes kregždės nėra svajonių kaimynės“, – dalinosi moteris.
Lizdus gali lipdyti ne visur
Baltijos aplinkos forumo gamtos apsaugos ekspertas Gintaras Riauba pažymi, kad kregždėms pastatai yra svarbūs tik kaip lizdams lipdyti ir perėjimui tinkama vieta. Dažniausiai mieste įsikuria langinės kregždės, kurios į Lietuvą sugrįžta gegužės mėnesį ir, jei tik yra pakankamai šilta, nieko nelaukdamos pradeda lipdyti lizdelius.
Jei grįžta į jau sulipdytus ir per žiemą nenukritusius lizdus, kiek aptvarkius juos pradeda dėti kiaušinius. Dar ir dabar kai kur paukščiai tik pradeda lipdyti lizdus, o kitur jau ritasi jaunikliai – taip surėdė gamta ir susiklosčiusios sąlygos.
Lietuvoje gyvena ir šelmeninės kregždės, tačiau jos laikomos kaimo vietovių, vienkiemių paukščiais, kurie lizdus lipdo įvairių tvartų, ūkinių pastatų viduje.
„Tačiau langinės kregždės yra miestų, gyvenviečių paukščiai ir jos lizdelius lipdo pastatų langų nišose, pastogėse“, – kalbėjo G. Riauba.
Pastarosios lizdus lipdo tik tam tikrose vietose, kur tai daryti patogu: „Dažnai įvardijama bendra problema, kad atnaujinant senesnių pastatų fasadus naudojamos medžiagos, kurių paviršius yra lygus, prie jo sunkiau prilipdyti medžiagą, iš kurios jos lipdo lizdą – dumblą, sumaišytą su seilėmis. Prie idealiai lygių paviršių ši medžiaga netvirtai prilimpa, netvirtai laikosi.
Kregždės renkasi tuos pastatus, kurių sienos ar langų nišos yra tinkuotos grubiu tinku arba dažais, kurių paviršius yra grublėtas ir prie kurių galima gana patikimai, tvirtai prilipdyti molio gabalėlius. Grubus paviršius joms yra pats patraukliausias.“
Gamtos apsaugos eksperto teigimu, kregždės vietą lizdui renkasi ne tik pagal pastato fasado ypatumus – daug svarbiau, kad netoliese būtų maisto šaltinis ir vietos, iš kurių galėtų imti statybinę medžiagą lizdams.
„Kraštovaizdis joms turi būti tinkamas, gana mozaikiškas ir įvairus. Idealu, kai aplink yra atviros erdvės, pievos su balomis, vietos, kur jos galėtų lengvai gaudyti skraidančius vabzdžius.
Kaip taisyklė, miesto aplinkoje yra pakankamai daug atvirų erdvių ir galime sakyti, kad joms visur yra tinkama.
Antras labai svarbus dalykas – vandens telkiniai. Kregždės įsikuria netoliese vandens telkinių, kurių pakrantėse gali rasti dumblo arba, jeigu lietingas pavasaris ir teritorijoje yra neasfaltuotų kelių, kuriuose po lietaus susiformuoja balutės ir jų pakraščiuose jos taip pat gali rasti tinkamo dumblo lizdo lipdymui“, – kalbėjo Baltijos aplinkos forumo gamtos apsaugos ekspertas.
Atbaidyti galima, bet svarbu to imtis laiku
Tiems, kuriems kregždžių kaimynystė nepriimtina, G. Riauba primena, kad reikėtų įvertinti šių paukščių nešamą naudą visai ekosistemai. Kregždės minta vabzdžiais ir kraujasiurbiais, kurie mums dar nemielesni. O ir namų fasadus ir palanges jos teršia tik porą savaičių.
„Jeigu tikrai nenorime, kad kregždės įsikurtų ir jei jos niekada nėra perėjusios ant mūsų gyvenamojo pastato, kai jos pradeda lipdyti lizdus, reikia pastebėti pirmuosius ženklus ir būtent tada yra veiksmingiausia savotiškai trikdyti paukščius, parodyti, kad ta vieta jiems nebus saugi.
Paprasčiausia priemonė, kuri padeda atbaidyti paukščius, jeigu jie tik pradeda lipdyti lizdelius – toje vietoje pakabinti čežančią juostelę, plėvelę ar net nedidelius plastikinius maišelius, kad jie, vėjo judinami, šnarėtų. Kregždės to nepakenčia ir toje vietoje nustoja lipdyti lizdus. Patikimesnės priemonės, ko gero, nėra“, – dalinosi pašnekovas.
Jis taip pat pastebi, kad sienų tepimas muilo tirpalu, riebalais, vašku ar kitomis priemonėmis, kurios, atrodytų, sukuria netinkamą aplinką lizdo lipdymui, yra neveiksmingas.
1 veiksmas gali užtraukti baudą
Jei kregždės jau susisuko lizdus ir apsigyveno langų nišoje ar pastogėje ir nenorite, kad ekskrementais apdergtų palanges ar žemę, paprasčiausias būdas – padėti kartono, prispausti jį sunkiais daiktais, kad nenuneštų vėjas. Viskas, ką jums reikės padaryti – išmesti kartono gabalą ir padėti naują.
Kitas variantas – po lizdu pritvirtinti lentelę, kiek didesnę už lizdelį. Ant jos rinksis jauniklių ekskrementai. Kaip pastebi G. Riauba, toks būdas veiksmingas, tačiau retai naudojamas – retas nori tvirtinti lenteles ant fasado.
Kad ir kurį variantą pasirinksite, svarbiausia nesiimkite drastiškų ir nelegalių priemonių – lizdų naikinimo.
„Lizdų, kaip ir pačių paukščių naikinimas nėra legalu, tai draudžia mūsų įstatymai ir Europos Sąjungos paukščių direktyva aiškiai įvardina, kad negalima naikinti laukinių paukščių ir jų lizdų.
Kai lizdas jau yra užbaigtas, traktuojama, kad tai yra svarbi veisimosi vieta paukščiui ir, aišku, lizdo naikinimas paukščio veisimosi metu yra nelegali veikla, už kurią gali būti baudžiama pagal mūsų įstatymus“, – primena gamtos apsaugos ekspertas.
Norint panaikinti ant pastato sulipdytą lizdą, tai galima daryti tik iki gegužės mėnesio, kai paukščiai dar nesugrįžę, kad padarytumėte kuo mažesnę žalą.
O, galiausiai, G. Riauba pataria keisti požiūrį ir susigyventi su kaimynystėje įsikūrusiomis kregždėmis ir nepamiršti, kad jos taip pat atlieka svarbią funkciją ekosistemoje:
„Reikia džiaugtis paukščiais mūsų aplinkoje, jie yra neatskiriama net ir miesto, urbanistinio kraštovaizdžio ir ekosistemų dalis ir atlieka tam tikrą funkciją. Tikrai be paukščių, kurie gaudo skraidančius vabzdžius, mūsų aplinka būtų kitokia ir mums, ko gero, ne tokia miela.“
